2019-04-15

Dvi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) atstovės balandžio 10 d. dalyvavo Europos Komisijos (EK) Biudžeto generalinio direktorato Belgijos Briuselio mieste organizuotoje konferencijoje „Interesų konfliktų valdymas, siekiant geriau panaudoti Europos Sąjungos (ES) lėšas“ (angl. Managing Conflict of Interests for Better Use of EU funds).

Organizatoriai renginį sieja su 2018 m. rugpjūtį įsigaliojusiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir jo 61 straipsniu, nustatančiu interesų konfliktų valdymo principus. Reglamente išdėstyti ES biudžetui taikomi veikimo principai bei sustiprintos ES šalių narių institucijoms taikomos taisyklės dėl interesų konfliktų naudojant ES lėšas. Siekiant efektyviai įgyvendinti naująsias taisykles, ES šalių narių atstovams konferencijos metu sudaryta galimybė pasidalyti gerosiomis interesų konfliktų valdymo praktikomis. Renginio organizatoriai pabrėžė ryšį tarp efektyvaus interesų konfliktų valdymo ir geresnio ES lėšų panaudojimo bei akcentavo interesų konfliktų valdymą kaip vidinės kontrolės įrankį. Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 500 atstovų iš įvairių ES šalių institucijų, pradedant audito ir kontrolės tarnybomis, baigiant tarnybinės etikos bei korupcijos prevencijos srityje veikiančiomis institucijomis.

Konferencijos įžanginį žodį tarė EK Biudžeto generalinio direktorato generalinis direktorius Gertas Janas Koopmanas. Jis pabrėžė, kad interesų konfliktų vengimas yra būtinas, siekiant apsaugoti tinkamą ES lėšų valdymą, užtikrinti su ES lėšų paskirstymu dirbančio personalo nešališkumą bei išlaikyti visuomenės pasitikėjimą ES ir nacionaliniu lygmeniu veikiančiomis institucijomis. G. J. Koopmanas priminė, kad naujos taisyklės dėl interesų konfliktų valdymo taikomos finansų pareigūnams ir kitiems asmenims, – įskaitant bet kokio lygmens nacionalines institucijas – dalyvaujantiems biudžeto įgyvendinime taikant tiesioginį, netiesioginį ir pasidalijamąjį valdymą (įskaitant su juo susijusius parengiamuosius aktus, auditą arba kontrolę). Taip pat pranešėjas trumpai apžvelgė apklausos, kurioje sudalyvavo ES šalys narės, rezultatus. Vykdant šią apklausą apibendrinti interesų konfliktų valdymo būdai, taikomi įvairiose ES šalyse narėse. Pasak G. J. Koopmano, daugumos ES šalių narių teigimu, jų nacionalinis teisinis reguliavimas atitinka ES taisykles. Rezultatai parodė, jog dažniausiai prevencijai pasitelkiamos priemonės yra įsidarbinimui taikomi apribojimai, nusišalinimo procedūros, privačių interesų bei turto ir pajamų deklaravimas. Rečiau taikomi apribojimai dėl akcijų turėjimo ir turto valdymo patikėjimas akliesiems fondams (angl. blind trust).

Praktine patirtimi apie interesų konfliktų valdymą, taikant naująsias ES taisykles, dalijosi EK atstovai iš Regioninės ir miestų politikos, Žemės ūkio ir kaimo plėtros bei Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinių direktoratų. Gerosiomis praktikomis, valdant interesų konfliktus pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gaires, dalijosi šios organizacijos atstovas Janosas Bertokas. EK Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato atstovas įvardijo, kad jų darbinėje praktikoje įtarimai dėl galimo interesų konflikto vertinami pirmiausiai atsižvelgiant į nacionaliniu ir ES mastu galiojantį teisinį reguliavimą, tuomet nustatant, kiek į galimą konfliktą yra įsitraukęs konkretus asmuo, trečia – analizuojant, koks yra konkretaus asmens suinteresuotumas konkrečioje situacijoje, tuomet įvertinant, ar interesų konfliktas buvo tinkamai atskleistas ir suvaldytas, o taip pat – ar galimas šališkumas turėjo įtakos priimtam sprendimui.

Konferencijos metu taip pat vyko trys diskusijos. Situacijas, kurias galima objektyviai įvertinti kaip interesų konfliktą, aptarinėjo Rumunijos Audito rūmų prezidentas, Latvijos Finansų ministerijos, Švedijos Ekonominės ir regioninės plėtros agentūros bei Prancūzijos Aukščiausiosios tarnybos viešojo gyvenimo skaidrumui atstovai. Pavyzdžiui, atvejis, kai viešojo pirkimo reikalavimus (sąlygas) parengia vienas iš potencialių pirkimo dalyvių, atitiktų galimo interesų konflikto kriterijus. Kai kurios valstybės interesų konflikto atsiradimo grėsmes įžvelgia ir atliekant patariamąsias, konsultavimo funkcijas: aptartas atvejis, kai tas pats asmuo, konsultavęs rengiant viešojo pirkimo reikalavimus, vėliau pats dalyvavo pirkimuose – taip buvo neužtikrintos vienodos sąlygos visiems pirkimų dalyviams. Akcentuota, jog, vertinant galimus interesų konfliktus, patikrinimai turėtų apimti ir ankstesnes stadijas, nei techninės specifikacijos parengimas.

Latvijos atstovės teigimu, vertinant galimas interesų konfliktų situacijas, itin praverčia EK sukurta rizikos vertinimo ir kovos prieš sukčiavimą priemonė „Arachne“, kurios duomenų bazėje kaupiama informacija, susijusi su struktūrinių ES fondų lėšomis įgyvendinamais projektais. Šios integruotos duomenų gavybos (angl. data mining) sistemos tikslas – padėti ES šalių narių institucijoms atlikti administracinę kontrolę ir valdymo patikras, susijusias su struktūriniais fondais, pateikiant įspėjimų apie galimas interesų konfliktų ir pažeidimų rizikas projektams, naudos gavėjams, sutartims ir rangovams. Ekspertų teigimu, šiuo metu šia sistema naudojasi daugiau nei 4 tūkst. vartotojų iš 20 ES šalių ir ji pasiekiama 23 kalbomis.

Konferencijos dalyviai taip pat diskutavo, kam derėtų vengti interesų konflikto. Šia tema pasisakė Bulgarijos Vykdomosios ES lėšų audito agentūros, Suomijos Finansų ministerijos bei Ispanijos Nacionalinio audito biuro atstovai. Trečiosios diskusijos metu dalyviai kalbėjo apie priemones, kurios leistų sušvelninti pasekmes, galinčias susidaryti kilus interesų konfliktui. Patirtimi bei įžvalgomis šioje sesijoje dalijosi Belgijos ES struktūrinių lėšų audito institucijos, Graikijos Kovos su korupcija generalinio sekretoriato, Lenkijos Regioninių programų departamento ir Slovėnijos Valdymo institucijos atstovai. Diskusijos dalyvių teigimu, pagrindinės priemonės, leidžiančios išvengti interesų konflikto, yra atsiribojimas nuo interesų konfliktą galinčių sukelti veiksmų bei situacijų, suvokiamų kaip galimas interesų konfliktas, identifikavimas ir tinkamas suvaldymas. Dalyviai taip pat pasisakė, jog būtų pravartu turėti specifinių interesų konfliktų situacijų sąrašą, kuris galėtų palengvinti vertinimo ir atsakomybės pritaikymo procesus. Padaryta išvada, kad valstybės gali laikytis skirtingų tikrinimo ir audito metodų, tačiau svarbu siekti bendro tikslo – ES fondų lėšų skaidraus naudojimo užtikrinimo. Todėl svarbu keistis gerąja patirtimi ir žiniomis tarp valstybių.

VTEK informacija

Slapukai padeda užtikrinti, kad ateityje Jūsų apsilankymas šioje svetainėje būtų patogesnis. Toliau naršydami arba spausdami "Sutinku", Jūs sutinkate, kad slapukai būtų įrašyti