(2018-12-21 papildyta pirmais 7 sprendimais)

- Nutraukti tyrimą dėl Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus A. Petkaus elgesio

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė nutraukti tyrimą dėl Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus Almanto Petkaus elgesio. VTEK tyrė, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų laiku ir tinkamai deklaruoti privačius interesus.

Tyrimas atliktas naujienų portale „lrytas.lt“ pateiktos informacijos pagrindu. Esą, A. Petkus politinei partijai „Tvarka ir teisingumas“ nuomoja automobilį. VTEK tyrė, ar ši aplinkybė deklaruota nepažeidžiant įstatymo nuostatų.

Tiriant nustatyta, kad VTEK anksčiau atlikto tyrimo metu jau yra pasisakiusi dėl pavėluotai pateiktų A. Petkaus privačių interesų deklaracijos duomenų. Šis tyrimas baigėsi 2018 m. balandžio 4 d. priimtu VTEK sprendimu. Minėtąjį automobilio nuomos sandorį A. Petkus deklaravo prieš VTEK priimant sprendimą – 2018 m. balandžio 3 d. Tuomet konstatuota, kad A.Petkus pažeidė VPIDVTĮ reikalavimus nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus.

- Siekiant gauti papildomos informacijos, tyrimas dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerės D. Juozapavičienės elgesio pratęstas

Siekdama gauti papildomos informacijos, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) atidėjo sprendimo priėmimą ir pratęsė tyrimą dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerės Danguolės Juozapavičienės elgesio. VTEK aiškinasi, ar kanclerė nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (VPIDVTĮ) reikalavimų laiku ir tinkamai deklaruoti privačius interesus.

Tyrimas atliekamas gauto pranešimo pagrindu. Jame teigiama, kad D. Juozapavičienė galbūt nedeklaravo savo sutuoktinio darbovietės, nors tokią pareigą numato VPIDVTĮ. Taip pat VTEK aiškinasi dėl aplinkybių, kai kanclerė galbūt nedeklaravo savo sutuoktinio vykdomos individualios veiklos.


- Nedeklaruodamas privačių interesų buvęs Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos narys R. Grigas pažeidė įstatymą

Buvęs Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (NKPVT) narys Rimas Grigas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus (5 straipsnio 1 dalis). Tokį sprendimą vienbalsiai priėmė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).
Tiriant nustatyta, kad R. Grigas 2017 m. gegužę buvo paskirtas Vilniaus miesto NKPVT nariu. Taigi jam kilo pareiga elektroninėmis priemonėmis pateikti privačių interesų deklaraciją per 30 kalendorinių dienų, tačiau per nustatytą terminą R. Grigas to nepadarė.  

Pareigą deklaruoti privačius nustato Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Jame įtvirtinta speciali valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens sąvoka, į kurią patenka ir viešojo administravimo įgaliojimus turintys asmenys.

Savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nustato nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes ir apibrėžia jų teritorijų bei kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribas. Savivaldybės ar kelių savivaldybių sudarytos vertinimo tarybos sprendžia dėl savivaldybės teritorijoje esančio vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių ir vietinio reikšmingumo lygmens nustatymo, vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijos ribų apibrėžimo ir apsaugos reikalingumo, apsaugos vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo.

Atsižvelgiant į Vilniaus miesto NKPVT funkcijas ir tai, kad šios tarybos sprendimai sukelia teisinių pasekmių, VTEK nuomone, taryba yra laikytina viešojo administravimo subjektu, kuriam Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai – prižiūrėti atitinkamų įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimą.


- Tirti devynių medžiotojų klubo „Girios” narių elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimus dėl devynių medžiotojų klubo „Girios” narių, kuriems yra taikomi arba per pastaruosius trejus metus buvo taikomi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimai. Bus tiriama, ar jie tinkamai ir laiku deklaravo narystę šiame klube.

VTEK vertins Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio, Aplinkos ministerijos Miškininkystės ir miškotvarkos skyriaus vedėjo Zbignev Glazko, Zarasų savivaldybės administracijos direktoriaus Benjamino Sakalausko, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vedėjo Mariaus Ivanausko, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regioninio padalinio girininko pavaduotojo Arūno Dzedzevičiaus, Jurbarko regioninio padalinio girininko Antano Kamaičio ir girininko pavaduotojo Mariaus Gerulaičio, Panevėžio regioninio padalinio Miško apsaugos inžinieriaus Kornelijaus Aleknos, Kauno padalinio specialisto Šarūno Bėčiaus elgesio.

Tyrimai pradėti naujienų portale „Delfi” pasirodžiusios informacijos pagrindu. Tyrimams atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą. Tyrimų pradėjimas savaime nereiškia pažeidimų nustatymo.

Praėjusią savaitę VTEK pradėjo tyrimus dėl septynių medžiotojų klubo „Girios” narių elgesio. Gruodžio pradžioje VTEK sudarė darbo grupę, kuri analizuoja, kaip interesų derinimo reikalavimų laikosi medžiotojų klubo „Girios“ veikloje dalyvaujantys valstybinėje tarnyboje dirbantys arba anksčiau dirbę asmenys. Tikrinami šių asmenų privačių interesų deklaracijų duomenys, vertinama ar tinkamai atskleisti ryšiai su asociacijomis ir kitais juridiniais asmenimis. Pirminiai analizės duomenys teikiami svarstyti VTEK. Galutinius rezultatus VTEK planuoja pateikti 2019 m. vasarį.


- Tirti Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus V. Jastremsko elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Vytauto Jastremsko elgesio. Bus aiškinamasi, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Tyrimas pradėtas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateiktos informacijos pagrindu. STT duomenimis 2016 m. gruodį savivaldybės administracijos direktorius su UAB „Tele2“ pasirašė Viešojo judriojo telefono ryšio ir judriojo duomenų perdavimo paslaugų teikimo sutartį, kai minėtoje bendrovėje dirba jo sutuoktinė.

Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą. Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo.


- Tirti VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ generalinio direktoriaus pareigas laikinai einančio S. Puodžiuko elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ (ŽŪIKVC) generalinio direktoriaus pareigas laikinai einančio Sigito Puodžiuko elgesio. Bus aiškinamasi, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudimo naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti bei reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Tyrimą VTEK pradėjo nepritarusi Žemės ūkio ministerijos atlikto tyrimo išvadai, o taip pat gavusi pranešimą. VTEK aiškinsis aplinkybes, kai S. Puodžiukas galbūt priiminėjo sprendimus dėl savo sūnaus tarnybos ŽŪIKVC eigos. Be to, S. Puodžiukas galbūt susikūrė sau darbo vietą, kai dalyvavo procedūrose, susijusiose su ŽŪIKVC struktūros keitimu, antrojo generalinio direktoriaus pavaduotojo etato įsteigimu, atrankos šioms pareigoms eiti organizavimu ir minėtosios pareigybės aprašymo tvirtinimu.

Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą. Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo.


- Tirti Kauno klinikų gydytojos R. Verygienės elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų gydytojos Rasos Verygienės elgesio. Bus aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus.

Tyrimą VTEK pradėjo nepritarusi Kauno klinikų atlikto tyrimo išvadai. VTEK vertins aplinkybes, kai R. Verygienė galbūt laiku ir tinkamai nedeklaravo savo sutuoktinio darboviečių ir pareigų bei vykdytos individualios veiklos.

Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą. Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo.

- Seimo narys G. Landsbergis įstatymo nuostatų nepažeidė

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad Seimo narys Gabrielius Landsbergis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (VPIDVTĮ) reikalavimų nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus.

Gautame pranešime, kurio pagrindu pradėtas tyrimas, buvo nurodyta, kad Seimo narys metinėse asmens (šeimos) turto deklaracijose už 2016 m. ir 2017 m. deklaravo turįs akcijų, tačiau privačių interesų deklaracijoje nenurodė, kokios įmonės veikloje dalyvauja.

Tyrimo duomenys rodo, kad duomenų apie G. Landsbergį VĮ Registrų centro Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje nėra. Nustatyta, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktose deklaracijose Seimo narys nurodė bankrutuojančio AB „Ūkio banko“ akcijas. 2008 m. jų įsigijęs G.Landsbergis tapo smulkiuoju šio banko akcininku. Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužę AB „Ūkio bankui“ iškėlė bankroto bylą, o 2014 m. liepą bankrutuojančią bendrovę pripažino bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti.

Vadovaujantis Bankų įstatymu, teismui priėmus nutartį iškelti bankui bankroto bylą, administratorius pradeda atlikti savo funkcijas, o banko organų (šiuo atveju – visuotinio akcininkų susirinkimo) įgaliojimai sustabdomi.

Vadovaujantis tyrimo duomenimis, VTEK vertinimu, G. Landsbergiui nekilo pareiga privačių interesų deklaracijoje nurodyti bankrutuojančios akcinės bendrovės akcijų kaip juridinio asmens, kurio veikloje Seimo narys dalyvauja. VTEK nuomone, atitinkamas VPIDVTĮ reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su tuo, jog deklaruojantysis dalyvauja juridinio asmens veikloje ir, įgyvendindamas bendrasavininkio teises bei pareigas, šio juridinio asmens atžvilgiu gali priimti atitinkamus sprendimus, naudotis kitomis turtinėmis bei neturtinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju VTEK neturi duomenų, kad G. Landsbergis nuo 2013 m. būtų dalyvavęs bankrutuojančios AB „Ūkio bankas“ veikloje. Nuo bankroto bylos iškėlimo šiam juridiniam asmeniui dienos, banko visuotinio akcininkų susirinkimo teises perėmė bankroto administratorius.

VTEK informacija

Slapukai padeda užtikrinti, kad ateityje Jūsų apsilankymas šioje svetainėje būtų patogesnis. Toliau naršydami arba spausdami "Sutinku", Jūs sutinkate, kad slapukai būtų įrašyti