- Sprendimų dėl asmenų elgesio (po atliktų tyrimų) nenumatyta;
- Nagrinės kitus veiklos klausimus;
Posėdžio pradžia – 10 val. Numatoma trukmė – apie 1,5 val. Vieta – Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (Vilniaus g. 27, Vilnius).
Prašymų (skundų) pateikimas internetu
Piliečiai ir kiti asmenys priimami:
Pirmadieniais – ketvirtadieniais – nuo 8.00 val. iki 17.00 val.
Penktadieniais – nuo 8.00 val. iki 15.45 val.
(Pietų pertrauka nuo 12.00 val. iki 12.45 val.)
Prieš šventes dirbame viena valanda trumpiau.
Dėl priėmimų teirautis tel. (8~5) 212 43 96.
Prašymą ar skundą galite siųsti ar įteikti:
• Paštu – Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, Vilniaus g. 27, LT-01402 Vilnius.
• Faksu – (8~5) 261 08 67
• El. paštu – vtek@vtek.lt
• VTEK Tinklalapyje - http://www.vtek.lt/
Interesų konfliktas yra situacija, kai asmuo eidamas savo pareigas privalo atlikti tam tikrą veiksmą, tačiau tas veiksmas (veikla) yra susijęs ne tik su jo pareigomis, bet ir su jo privačiu interesu. Sąvoka „interesų konfliktas“ yra sudėtinė, todėl ją reikėtų nagrinėti nuosekliai.
Sprendimas
Įstatyme vartojama sąvoka „sprendimas“ apima bet kokį valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmą.
Pavyzdys. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą (savo tiesioginio vadovo ir pan.), dalyvauja darbo grupių, komisijų, komitetų veikloje, rašo tarnybinius raštus, rengia įsakymus, atstovauja, tarpininkauja, vizuoja dokumentus ir t. t. Visi šie veiksmai Įstatymo prasme yra prilyginami sprendimui.
Sprendimas + privatus interesas = interesų konfliktas
Interesų konfliktas yra situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas (ar pavedimą), privalo priimti (ar dalyvauti priimant) sprendimą, kuris yra susijęs ir su jo privačiu interesu.
Pavyzdys. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas, privalo dalyvauti sprendžiant ir savo sutuoktinio (-ės) žemės sklypo paskirties keitimo klausimą. Nors asmuo dar nesiima jokių veiksmų (nerengia atitinkamų dokumentų ir pan.), jis yra interesų konflikto situacijoje.
Sprendimas + privatus interesas + veika = Įstatymo pažeidimas
Jeigu valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo patenka į interesų konflikto situaciją ir nenusišalina, t. y. priima ar dalyvauja priimant sprendimą, susijusį ir su jo privačiu interesu, jis pažeidžia prievolę vengti interesų konflikto ir pareigą nusišalinti.
Įpareigojimas valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims vengti interesų konfliktų yra formalus, todėl ir šio imperatyvo pažeidimas nėra nustatinėjamas remiantis padariniais, – būta (siekta) iš atitinkamų veiksmų gauti konkrečios asmeninės naudos ar ne. Vadinasi, nagrinėjamo pavyzdžio atveju visiškai nesvarbu, ar asmuo, veikdamas interesų konflikto situacijoje, tinkamai sprendė savo sutuoktinio (-ės) reikalus – ar laikėsi visų teisės aktais nustatytų procedūrų, ar jų nepaisė, ar iš to gavo kokios nors naudos, ar jos negavo.
Kaip atpažinti interesų konfliktą?
Labai didelė tikimybė, kad patekote į interesų konflikto situaciją, jei vykdydamas savo pareigas privalote spręsti klausimus, susijusius ir su :
• Jūsų šeimos (giminės) ar nuosavu verslu;
• Jūsų turimomis bendrovių ir įmonių akcijomis (dalimis, pajais);
• Jūsų profesine veikla: darbu kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, individualiu užimtumu (autorinėmis sutartimis) ir pan.;
• Jūsų naryste, ryšiais ir pareigomis įmonėse, įstaigose ir organizacijose ar fonduose;
• Jūsų finansiniais ar moraliniais įsipareigojimais (skola) kitiems asmenims, kitais civiliniais santykiais;
• iš kitų asmenų gautomis (jiems suteiktomis) dovanomis ir paslaugomis;
• Jūsų priešiškumu (ginču ar konkurencija) kitų asmenų ar grupių atžvilgiu;
• Jūsų artimų (Jums svarbių) asmenų darbu toje pačioje institucijoje;
• Jūsų ketinimais, susijusiais su naujo darbo paieškomis, derybomis su būsimu darbdaviu ir pan.
Tai tik pavyzdinis sąrašas privačių interesų, kurie valstybinėje tarnyboje gal sukelti interesų konfliktus. Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl turėtų būti vertinamas atskirai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.
Įstatymas valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens privatų interesą prilygina jam artimų asmenų turimiems interesams. Vadinasi, valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui interesų konflikto situacija kiltų ir tada, jei jis, eidamas savo tarnybines pareigas, turėtų spręsti ne tik jam pačiam, bet ir bet kuriam kitam aukščiau išvardytam jo artimajam asmeniškai svarbų (rūpimą) klausimą.
• privataus intereso atsisakymas arba likvidavimas;
• nusišalinimas nuo klausimo sprendimo;
• priėjimo prie atitinkamos informacijos apribojimas;
• pavedimas atlikti funkcijas, nekeliančias interesų konflikto;
• tarnybinių pareigų ir atsakomybių pertvarkymas;
• visiškas (ne vienkartinis) atsisakymas atlikti pareigas, susijusias su privačiais interesais;
• atsistatydinimas (atleidimas) iš valstybinės tarnybos.
Interesų konflikto grėsmę valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui ne visada įmanoma pašalinti įvykdant vienkartinio nusišalinimo (nušalinimo) procedūrą, pavyzdžiui, kai toks konfliktas susijęs su valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens šeima, etnine ar religine priklausomybe. Jei interesų konfliktai kyla dažnai, ypač jei jie yra nuolatinio pobūdžio (pavyzdžiui, sutuoktiniams dirbant vienoje institucijoje), nusišalinimo procedūra gali būti apskritai neveiksminga – net ir atlikta tinkamai ji gali neįtikinti visuomenės (arba sudaryti įspūdį, kad nusišalinta formaliai, tik dėl akių), kuri toliau abejos, ar tikrai nusišalinimas bus deramai įgyvendintas, o nušalintas (nusišalinęs) asmuo neturės jokių kitų galimybių sau palankiu būdu paveikti sprendimą, kuriuo yra suinteresuotas asmeniškai.
Daugumą aukščiau išvardytų interesų konfliktų valdymo ir šalinimo priemonių vykdo ne pats interesų konfliktą patiriantis asmuo, bet jo vadovai (tiesioginis ar institucijos). Šių asmenų dalyvavimas sprendžiant jiems pavaldiems darbuotojams iškilusias interesų situacijas ir kitas tarnybinės etikos (elgesio) dilemas yra nepaprastai svarbus ir reikšmingas. Daugeliu atveju be tokio vadovų dalyvavimo ir bendradarbiavimo su atitinkamo tarnybinio patarimo reikalingais pavaldiniais interesų konfliktų prevencija iš viso objektyviai negalėtų būti įgyvendinama.
Asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti visose sprendimo rengimo, svarstymo ir priėmimo stadijose, nesvarbu kaip jos įvardijamos ("pasitarimas", "neformali konsultacija", "klausimo pristatymas" ar pan.) arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.
Interesų konflikto apibrėžime vartojama sąvoka „sprendimas“ nėra tapati Viešojo administravimo įstatyme pateiktai „administracinio sprendimo“ sąvokai. Sprendimas – tai bet kokie asmens veiksmai, atliekami einant pareigas valstybinėje tarnyboje.
2016 m. sausio 27 d. VTEK patvirtinti asmens pareikšto nusišalinimo nepriėmimo kriterijai
Nusišalinimo tvarka
Nusišalinimo tvarkos specifika savivaldybių tarybose
Kartais tam tikru klausimu būna suinteresuotas ne vienas, o keli ar net dauguma savivaldybės tarybos narių, todėl nebelieka kvorumo, neįmanoma priimti sprendimų ir taip paralyžiuojamas savivaldybės tarybos darbas. Atsižvelgiant į tai VTEK rekomenduoja:
Tarnybinis transportas
Tarnybinį trasportą valstybinėje tarnyboje neatlygintinai naudoti asmeniniams tikslams draudžia:
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas:
Valstybės tarnybos įstatymas:
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtinti principai (8¹ straipsnis). Iš jų išplaukia, kad minėtasis turtas privalo būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama atsižvelgiant į:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“:
Įstatymo 20 straipsnis numato, kad asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus negali:
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau - Įstatymas) 18 straipsnis numato, kad asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus neturi dirbti įmonės (ar jos kontroliuojamos įmonės) vadovu, vadovo pavaduotoju, būti šios įmonės tarybos ar valdybos nariu, eiti kitas pareigas, tiesiogiai susijusias su sprendimų priėmimu:
jeigu paskutinius darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su įmonės (ar jos kontroliuojamos įmonės) veiklos priežiūra ar kontrole arba jeigu asmuo tiesiogiai dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant palankius įmonei ar jos kontroliuojamai įmonei sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą.
Įstatyme vartojama sąvoka „įmonė“ suprantama plačiai, tai – visų rūšių ūkinės, komercinės, kredito ir finansinės įmonės, bendrovės, įstaigos, bendrijos, asociacijos, susivienijimai ir organizacijos (Įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).
Kontroliuojama įmonė apibrėžiama taip pat, kaip Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme. Tai yra įmonė:
Draudimas dažniausiai taikomas asmenims, pereinantiems iš viešojo į privatų sektorių. Jis gali būti taikomas ir pereinant iš viešojo sektoriaus į viešąjį, t. y. sudarant darbo sutartį su viešojo kapitalo įmone, kurios veikla priskirtina ūkinei, komercinei, kredito ar finansinei sferai. Tačiau draudimas įsidarbinti netaikomas pereinant iš viešojo sektoriaus į viešąjį, kai, pavyzdžiui, kontroliuojančioje biudžetinėje įstaigoje (valstybinėje tarnyboje) dirbęs asmuo įsidarbina biudžetinėje įstaigoje, kurios veiklą jis kontroliavo, bet kurios veikla negali būti priskirta ūkinei, komercinei, kredito ar finansinei veiklai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad valstybinė tarnyba teikia galimybių priimti palankius sprendimus ne tik veikiančiai, bet ir steigiamai įmonei, todėl Įstatyme reglamentuojamas draudimas įsidarbinti taikytinas ir tada, kai priežiūros ar kontrolės sprendimai (pavyzdžiui, finansinės paramos, investicijų ir kt.) priimami dėl steigiamos bendrovės, nes toks draudimas visiškai atitinka įstatymo leidėjo nustatytus viešojo intereso užtikrinimo būdus, tikslus ir uždavinius.
Dovana – tai bet koks neatlygintinai perduodamas turtas ar turtinė teisė. Terminas „dovana“ apibrėžiamas plačiai ir apima bet ką, ką galima įvertinti pinigais, t.y. “atsidėkojimas”, daiktas, paslauga, nuolaida, vaišingumas, skolinimas. Šis terminas taip pat apima dovanojamas paslaugas, apmokymus, transporto, apgyvendinimo, maitinimo išlaidas ir pan. Dovanojimas – tai sandoris, kurio pagrindinė ypatybė yra neatlygintinumas.
Jei “dovanojant” daroma prielaida, kad apdovanotasis turi kažką už tai (ne)daryti, (ne)atlikti ir pan., tai jau nėra dovanojimas. Kai “dovana” valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui yra susijusi su jo teisėtu ar neteisėtu veikimu ar neveikimu, vykdant tarnybinius įgaliojimus, gali būti pritaikytos net Baudžiamojo kodekso nuostatos.
2015 m. lapkričio 25 d. VTEK priimta rezoliucija dėl dovanų ir neatlygintinų paslaugų
Kada draudžiama priimti/teikti dovanas?
Įstatymas draudžia priimti (teikti) dovanas, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Kadangi būtina paisyti šios Įstatymo nuostatos raidės ir dvasios, negalima priimti (teikti) ir tokių dovanų, kurios sukelia interesų konflikto regimybę. Todėl valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys neturėtų priimti (teikti) dovanų esant situacijoms, kai vien jau tokio dovanojimo aplinkybės – vieta, laikas, forma ir pan., visuomenės galėtų būti suprastos nevienareikšmiškai bei vertinamos prieštaringai (t. y. sukeltų interesų konflikto minėtųjų asmenų veikloje regimybę). Dovanos, tiesiogiai ar netiesiogiai priimamos iš asmenų (teikiamos asmenims), su kurių interesais susijusį klausimą išsprendė, sprendžia, ar galėtų spręsti ateityje valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, vos tik apdovanojimo faktas taps viešai žinoma aplinkybe, neabejotinai ir visiškai pagrįstai visuomenėje bus suprastos kaip paprasčiausias būdas paveikti pastarojo tarnybinius sprendimus taip, kad jie būtų palankūs dovanotojui (ar jo artimiems asmenims). Šiuo atveju apdovanotasis asmuo neišvengiamai veiks interesų konflikto situacijoje, todėl ir jo priimami sprendimai negalės būti objektyvūs bei nešališki, kaip to reikalauja viešasis visuomenės interesas.
Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali priimti dovanų ar paslaugų arba jas teikti, jeigu tai gali sukelti Įstatymo 2 straipsnyje numatytą viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Šis apribojimas netaikomas asmenims, gavusiems dovanų ar paslaugų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, pareigomis, taip pat reprezentacijai skirtoms dovanoms (valstybės, įstaigos ir kitokia simbolika, kalendoriai, knygos ir kitokie informacinio pobūdžio spaudiniai), kurių vertė neviršija 30 EUR. Jei dovanos vertė viršija 30 EUR, ši dovana yra laikoma valstybės ar savivaldybės nuosavybe. Tokia dovana įvertinama ir saugoma Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, kuris asmeniškai ar per tarpininkus priėmė leidžiamo dydžio dovaną iš fizinio ar juridinio asmens ir dėl to gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, vienerius metus negali dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus ar atlikti kitų tarnybinių pareigų dėl šio asmens.
VTEK rekomenduoja:
Prieš apsisprendžiant priimti/teikti dovaną, pagalvokite apie:
Dovanų deklaravimas
Deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti informaciją apie per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių gautas dovanas (sandorio forma, objektas, šalys, sudarymo data, apytikslė dovanos vertė), išskyrus artimų asmenų dovanas, jeigu dovanų vertė didesnė negu 150 EUR.;
ATS. Įstatyme įtvirtintas draudimas asmeniui, nustojusiam eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus dirbti įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės vadovu, vadovo pavaduotoju, būti šios įmonės tarybos ar valdybos nariu, taip pat eiti kitas pareigas, tiesiogiai susijusias su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos ir kontrolės srityse, jeigu per paskutinius darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės veiklos priežiūra ar kontrole arba jeigu asmuo tiesiogiai dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant palankius įmonei ar jos kontroliuojamai įmonei sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą (Įstatymo 18 straipsnis). Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad įmone yra laikomos visų rūšių ūkinės, komercinės, kredito ir finansinės įmonės, bendrovės, įstaigos, bendrijos, asociacijos, susivienijimai ir organizacijos. Biudžetinė švietimo įstaiga (mokykla) nevykdo komercinės ūkinės veiklos, todėl nėra laikytina įmone. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo 18 straipsnio nuostatos šiai valstybės tarnautojai netaikytinos, todėl tapti kontroliuotos mokyklos direktore ji gali.
Ar valstybės tarnautoja, kurios tiesioginės pareigos yra užtikrinti vertimą iš/į lietuvių kalbą gali versdamasi individualia analogiška veikla ne darbo metu, sudaryti sutartis su vertimo biurais, su kuriais taip pat bendradarbiauja ir jos darbovietė?
ATS. Įstatymas įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; vengti interesų konfliktų ir elgtis taip, kad net nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, taip pat draudžia jiems dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, sukeliančius interesų konfliktą (3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 11 straipsnio 1 dalis). Jeigu atlikdama tarnybines pareigas ši valstybės tarnautoja nedalyvautų (neturėtų galimybės dalyvauti) parenkant vertimų biurus, su kuriais ji pati bendradarbiauja, ar vertinant šių biurų suteiktų paslaugų kokybę viešųjų ir privačių interesų konfliktas nekiltų.
Ar valstybinės mokesčių inspekcijos opertyvininkė gali įsidarbinti individualios įmonės buhaltere?
ATS. Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, naudotis savo ar jam artimų asmenų privačių interesų naudai ar leisti naudotis informacija, kurią jis įgijo eidamas pareigas, o 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta nusišalinimo tvarka.
Operatyviojo patikrinimo atveju mokesčių administratorius savarankiškai pasirenka tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustato tikrinimo mastą ir laiką. Mokesčių mokėtojas apie operatyvųjį patikrinimą iš anksto nėra informuojamas (Mokesčių administravimo įstatymo 121 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, valstybės tarnautoja galėtų dirbti buhaltere privačioje įmonėje, tik tuo atveju, jeigu ji eidama tarnybines pareigas neturėtų jokios objektyvios galimybės (prieigos prie duomenų bazių ir pan.) sužinoti apie atliekamus arba planuojamus atlikti bendrovės operatyviuosius patikrinimus ir pati jų neatlikinėtų.
Ar valstybinės institucijos Projektų valdymo skyriaus vedėjas gali dirbti pagal darbo sutartis šios institucijos vykdomo projekto finansininku?
ATS. Projektų valdymo skyrius atlieka vykdomų projektų kontrolę ir stebėseną, todėl atliekant tarnybines pareigas Projektų valdymo skyriaus vedėjui neišvengiamai gali tekti vykdyti projekto įgyvendinimo priežiūrą, projekto finansinę bei savo paties veiklos kontrolę. Jam nusišalinus nuo šių funkcijų vykdymo, egzistuoja tikimybė, kad jo veiklą vertins jam pavaldūs asmenys, kas sukeltų abejones dėl tokio vertinimo objektyvumo ir nešališkumo. Atsižvelgiant į tai, nusišalinimas šiuo atveju neišspręstų nuolatinio pobūdžio interesų konflikto, todėl projekto finansininko pareigų toks valstybės tarnautojas eiti neturėtų.
Ar miesto teritorinių ligonių kasų direktorius gali pretenduoti į šio miesto ligoninės direktoriaus pareigas?
ATS. Įstatyme įtvirtintas draudimas asmeniui, nustojusiam eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus dirbti įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės vadovu, vadovo pavaduotoju, būti šios įmonės tarybos ar valdybos nariu, taip pat eiti kitas pareigas, tiesiogiai susijusias su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos ir kontrolės srityse, jeigu per paskutinius darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės veiklos priežiūra ar kontrole arba jeigu asmuo tiesiogiai dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant palankius įmonei ar jos kontroliuojamai įmonei sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą (Įstatymo 18 straipsnis). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pateikiamą sąvoką įmonėmis laikomos visų rūšių ūkinės, komercinės, kredito ir finansinės įmonės, bendrovės, įstaigos, bendrijos, asociacijos, susivienijimai ir organizacijos. Ligoninė minėtų įmonių kategorijai nepriskirtina. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Įstatymo 18 straipsnio apribojimas įsidarbinti jam nėra taikomas.
Tačiau pažymėtina, kad Ligoninės veikla yra neatsiejama nuo miesto teritorinės ligonių kasos vykdomos kontrolės ir finansų paskirstymo. Tai reiškia, kad įsidarbinęs Ligoninės direktoriaus pareigose jis galimai turės dalyvauti ir tose procedūrose, kurias pats kontroliuoja bei prižiūri eidamas dabartines pareigas. Tai suponuoja galimą viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmę būsimoje darbovietėje, o tai nebūtų suderinama su Įstatymo tikslais, - siekiu, kad sprendimai valstybinėje tarnyboje būtų priimami nešališkai ir objektyviai. Atsižvelgdama į tai, Komisija rekomenduotų neužimti Ligoninės direktoriaus pareigų bent vienerius metus, skaičiuojant nuo dabartinių pareigų pasibaigimo.
Asmenys, pretenduojantys dirbti valstybinėje tarnyboje (išskyrus asmenis, nurodytus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalyje ir asmenis, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą), privačių interesų deklaraciją (toliau – Deklaracija) pildo ir teikia elektroninėmis priemonėmis per Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos elektroninio deklaravimo sistemą (toliau – VMI EDS) iki išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos, jei kiti teisės aktai nenustato kitaip (Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis).
Asmenys, pretenduojantys dirbti valstybinėje tarnyboje, Deklaraciją pateikia institucijai, kurioje pretenduojama eiti pareigas. Pretendento teikiama Deklaracija gali būti išspausdinta iš VMI EDS ir popierine forma perduota institucijos, kurioje pretenduojama eiti pareigas, vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, jeigu tos institucijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenustato kitaip.
Asmenų, pretenduojančių dirbti valstybinėje tarnyboje, Deklaracijų duomenys nėra viešinami.
Asmenys, pretenduojantys dirbti valstybinėje tarnyboje, Deklaracijos titulinio lapo (formos ID001) 5 laukelyje įrašo institucijos, kurioje pretenduojama eiti pareigas, ir kuri mokės atlyginimą ar kompensaciją už darbą joje, juridinio asmens kodą. (Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 22.5.3. papunktis).
Deklaracijos titulinio lapo 6 laukelyje iš klasifikatoriaus kodų sąrašo pasirenkamos ir nurodomos pareigos, į kurias pretenduojama (Taisyklių 22.6 papunktis).
Kitos asmens, pretenduojančio dirbti valstybinėje tarnyboje, esamos darbovietės ir pareigos nurodomos Deklaracijos priede ID001J „Ryšiai su juridiniais asmenimis“ (Taisyklių 22.5.3.papunktis).
Deklaracijos titulinio lapo 7 laukelyje įrašomas institucijos, kurioje pretenduojama eiti pareigas, pavadinimas (Taisyklių 22.7 papunktis).
Kandidatai į Seimo narius, Respublikos Prezidentus, Europos Parlamento narius, savivaldybių tarybų narius deklaracijas pateikia atitinkamų rinkimų įstatymų nustatyta tvarka (Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Antrojo skirsnio 4 straipsnio 2 dalis).
PIDTIS nėra skirta deklaruoti privačius interesus. Tai priemonė valstybės bei savivaldybių institucijų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, suteikianti galimybę stebėti pavaldžių tarnautojų jau deklaruotų privačių interesų duomenis.
Juridinio asmens registracijos metu Jums reikės užpildyti registracijos paraišką, ją atsispausdinti (kartu su prisijungimo duomenimis prie PIDTIS) ir, pasirašytą organizacijos vadovo, pristatyti į VTEK arba atsiųsti paštu (prisijungimo duomenų prie PIDTIS siųsti nereikia).
Gautą registracijos paraišką dar kartą peržiūrės VTEK administratorius ir elektroniniu paštu išsiųs Jums patvirtinimą.
Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovus tiesiogiai įpareigoja prižiūrėti, kad jų vadovaujamoje institucijoje būtų tinkamai vykdomos šio Įstatymo nuostatos, susijusios su interesų konfliktų prevencija ir jų šalinimu. Įstatymas ir jo priežiūrą atliekanti VTEK minėtiems asmenims yra nustačiusi tam tikras priemones jiems keliamiems reikalavimams įgyvendinti:
• spręsti tarnybine prasme pavaldžių asmenų nušalinimo klausimus: patenkinti pareikštą nusišalinimą, jei to nepadaryta – pačiam nušalinti asmenį; arba motyvuotu rašytiniu sprendimu nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį toliau dalyvauti klausimo, keliančio šiam interesų konfliktą, sprendimo procedūrose, tuo pačiu prisiimant atsakomybę už iš to kylančius padarinius (Įstatymo 11 straipsnio 2 ir 5 dalys);
• nuolat kontroliuoti ir prižiūrėti, kad tarnybine prasme jiems pavaldūs asmenys nustatyta tvarka ir terminais pildytų ir teiktų savo Privačių interesų deklaracijas, žinoti ir domėtis aktualiais šių deklaracijų duomenimis, kitaip tariant, atlikti nuolatinę Privačių interesų deklaracijų turinio kontrolę.
• tarnybine prasme pavaldžių darbuotojų prašymu, arba atsižvelgiant į jų Privačių interesų deklaracijoje nurodytus duomenis ar kitas žinomas (paaiškėjusias) aplinkybes, galinčias kelti jiems interesų konfliktą, parengti ir teikti išankstines rašytines rekomendacijas, kaip darbuotojai privalo elgtis kiekvienu konkrečiu atveju (Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis ir 22 straipsnio 2 dalis).
Valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovai turėtų būti pasirengę nagrinėti jiems pavaldiems darbuotojams kylančias interesų konfliktų situacijas. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti, ar žinodamas tam tikrus faktus protingas asmuo galėtų manyti, kad neišspręstas pavaldžių darbuotojų interesų konfliktas kelia grėsmę institucijos patikimumui (reputacijai). Spręsdami, kokiomis priemonėmis geriausia suvaldyti interesų konfliktą, vadovai turėtų atsižvelgti į institucijos ir visuomenės interesus, taip pat į teisėtus darbuotojų interesus bei kitas aplinkybes, tam tikrais atvejais – į darbuotojo einamų pareigų lygį ir rūšį bei interesų konflikto pobūdį.
Įstaigų vadovai, abejodami, kaip pasielgti ir kokį sprendimą priimti dėl pavaldžiam darbuotojui kilusio interesų konflikto (situacijos), patarimo ir metodinės pagalbos turėtų kreiptis į VTEK.
Valstybės institucijos
Savivalda
Kitos
Viešieji pirkimai
Europos Parlamentas