2017-06-23

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) atstovės dalyvavo Barselonoje organizuotoje Europos Komisijos konferencijoje interesų konfliktų valdymo tema. Ji surengta pagal Europos Sąjungos (ES) 2015 m. pradėtą vykdyti patirties dalijimosi dėl kovos su korupcija programą (angl. EU Anticorruption experience-sharing programme). Tikslas – padėti ES valstybėms narėms, nevyriausybinėms organizacijoms bei kitiems suinteresuotiems subjektams identifikuoti priemones, siekiant įveikti 2014 m. ES kovos su korupcija ataskaitoje įvardytus iššūkius. Birželio 14-15 d. vykusiame renginyje dalyvavo VTEK narė Gražina Imbrasienė ir VTEK Tyrimų skyriaus patarėja Ieva Bučinskienė.

Diskusijos – pagal konfidencialumo taisyklę

Atstovai iš dvidešimt vienos ES šalies konferencijoje keitėsi patirtimi, susijusia su interesų konfliktų atpažinimu, valdymu, prevencija, pareigų suderinamumu, ribojimais pasibaigus valstybinei tarnybai bei taikomomis sankcijomis, jei nusižengiama įtvirtintiems skaidrumo reikalavimams. Susitikimas vyko vadovaujantis Čatamo rūmų taisykle (angl. Chatham House Rule). Jos esmė – išlaikyti konfidencialumą diskutuojant kontroversiškais klausimais: dalyviai gali laisvai naudotis konferencijos metu sužinota informacija, tačiau negali atskleisti pranešėjo tapatybės ar jo atstovaujamos organizacijos. Šiai taisyklei prieš devyniasdešimt metų pradžią davė britų Karališkasis tarptautinių santykių institutas.

Diskutuojant buvo trumpai apžvelgtos šalyse egzistuojančios sistemos, skirtos užtikrinti valstybinio sektoriaus skaidrumui, problemos, su kuriomis susiduriama bei jų sprendimo būdai. Katalonai teigė ieškantys būdų tiksliai nustatyti, kas turi teikti deklaracijas, kadangi šiai dienai nėra žinomas konkretus tokią pareigą turinčių asmenų sąrašas ar skaičius. Esą, duomenis apie deklaracijas centrinėms institucijoms persiunčia savivaldos institucijų atstovai, todėl nėra žinoma, ar jų persiųsti duomenys aktualūs ir teisingi. Katalonijoje be kita ko yra įtvirtinta pareiga teikti deklaracijas nustojusiems eiti pareigas valstybinėje tarnyboje asmenims – likus penkiolikai dienų iki tarnybos pabaigos, jie turi deklaruoti savo naujas pareigas ir darbovietę privačiame sektoriuje.

Slovėnijoje nesuvaldžiusiems interesų konfliktų – baudos iki 100 000 Eur

Slovėnijoje veikianti Korupcijos prevencijos komisija už pažeidimus, susijusius su interesų konfliktais, valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims gali skirti baudas, siekiančias nuo 400 iki 100 000 Eur. Ji taip pat gali kreiptis į teismą, kad būtų nutraukti ar negaliojančiais pripažinti sandoriai, kuriais pažeidžiami atitinkami įstatymai, be to ši institucija gali iš pareigų atleisti prasižengusį asmenį. Šioje šalyje nėra įtvirtinta pareiga teikti atskiras privačių interesų deklaracijas, kaip tai daroma Lietuvoje, tačiau su privačiais interesais susiję duomenys (ryšiai su fiziniais ar juridiniais asmenimis ir kt.) turi būti pateikti turto ir pajamų deklaracijose.

Prancūzijoje už pažeidimus, susijusius su interesų konfliktais, daugelį metų buvo įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė, tačiau ji taikyta vos dvidešimčiai asmenų, todėl nuo 1993 m. šioje srityje pradėtas taikyti administracinis reguliavimas. Prancūzijos viešajame sektoriuje dirbantys asmenys turi prievolę teikti privačių interesų ir turto deklaracijas, o nuo šių metų internetu ims registruotis ir lobistai. Vadinamasis „atvėsimo“ laikotarpis, kai, pasibaigus valstybinei tarnybai, asmeniui taikomi apribojimai įsidarbinti, iki šiol buvo penkerių metų trukmės. Tačiau šiuo metu jis sumažintas iki trejų metų. Nepraėjus šiam laikotarpiui, Prancūzijoje draudžiama įsidarbinti įmonėje, kurią valstybinėje tarnyboje dirbęs asmuo kontroliavo ar prižiūrėjo, o taip pat – su kuria buvo sudaręs ar pavedęs sudaryti sutartį (įskaitant viešuosius pirkimus). Be to, šioje šalyje neseniai atsirado įpareigojimas: asmenys turi gauti leidimą, jei nori iš valstybinio sektoriaus pereiti dirbti į privatų.

Airijoje veikia kolegiali Viešojo sektoriaus standartų komisija. Ji netaiko apribojimų iš valstybinio sektoriaus pereinantiems dirbti į valstybinį sektorių. Tačiau valstybinėje tarnyboje pareigas nustojusiam eiti asmeniui draudžiama užsiimti lobistine veikla buvusioje darbovietėje. Nesilaikęs apribojimų asmuo praranda nepriekaištingą reputaciją. Rumunijoje ir Prancūzijoje dėl „atvėsimo“ laikotarpio laikomasi panašios praktikos, kaip ir Lietuvoje – valstybinėje tarnyboje dirbusiam asmeniui kurį laiką draudžiama įsidarbinti viešojo sektoriaus institucijoje, kuri vykdo ūkinę komercinę veiklą ar siekia pelno.

Už interesų konfliktus Rumunijoje – ir laisvės atėmimo bausmės

Rumunijoje, esą, viešajame sektoriuje tebėra nemažai tarnybine padėtimi besinaudojančių asmenų – tam įtakos turi problemos užtikrinant teisės aktų įgyvendinimą, o taip pat ir visuomenės atstovų abejingumas ar galiojančio teisinio reglamentavimo neišmanymas. Rumunijoje interesų konfliktų valdymu užsiima Nacionalinė skaidrumo agentūra. Už šios srities pažeidimus taikoma baudžiamoji atsakomybė: asmenys nuteisiami lygtinai arba jiems skiriamos didžiulės piniginės baudos, retesniais atvejais taikoma laisvės atėmimo bausmė.

Vokietijoje už pažeidimus, susijusius su interesų konfliktais ar apribojimais pasibaigus tarnybai, taikoma administracinė atsakomybė ir finansinės bausmės (pvz., mažinamos senatvės arba pareigūnų pensijos).

Diskutuojant apie institucijų nepriklausomumą, kurios prižiūri viešojo sektoriaus skaidrumą, dauguma ES valstybių narių atstovų pasisakė, jog jų šalyse tokių institucijų vadovus į pareigas skiria parlamentas – skiriasi tik deleguojantys subjektai.

VTEK informacija

 
laikrastis

VISUOMENEI IR ŽINIASKLAIDAI

 

lagaminas

DIRBANTIEMS VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

 

slips

KANDIDATAMS IR PRETENDENTAMS Į PAREIGAS

 

kamera

KONTROLIUOJANTIEMS

 

ranka

LOBISTAMS

 

Deklaravimo klausimais konsultuoja:

Edita Kavoliūnienė Vyr. specialistė 8 646 93149
Justina Žėkaitė Vyr. specialistė (8~5) 261 0691
(8 5) 212 43 96