- Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas R.Norvaišis įstatymo nepažeidė

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Remigijus Norvaišis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus bei vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Tyrimas atliktas Teisingumo ministerijos pranešimo pagrindu. Teigta, jog R.Norvaišis nedeklaravo ryšio su Kalėjimų departamento Mokymo centre (KDMC) dirbančiu savo svotu. Esą, jam galėjo iškilti interesų konflikto grėsmė, kuomet 2016 m. liepą jis laikinai pavadavo minėtojo Mokymo centro direktorę jos atostogų metu ir galimai nenusišalino nuo sprendimų savo svoto atžvilgiu.

Tačiau tyrimo metu nenustatyta, kad, laikinai vadovaudamas KDMC, R.Norvaišis būtų priėmęs ar dalyvavęs priimant kokius nors su šiame centre dirbančio savo svoto darbo eiga susijusius sprendimus. Vien aplinkybė, kad juos sieja minėtasis ryšys, savaime nesuponuoja interesų konflikto atsiradimo, kadangi R.Norvaišio dukters sutuoktinio tėvas nėra priskirtinas artimų asmenų kategorijai, kaip tai apibrėžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Be to tyrimo metu nenustatyta kitų duomenų (pvz., tarp jųdviejų sudarytų sutarčių, paskolų ar kt.), patvirtinančių tiesioginį R.Norvaišio privatų interesą. Atsižvelgiant į tai, jam nekilo pareiga savo privačių interesų deklaracijoje nurodyti ryšio su savo svotu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teigimu, pripažindama, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, VTEK kiekvienu atveju turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galimai turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą.



- Dvi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos tarnautojos pažeidė įstatymą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) direktorės pavaduotoja Diana Jarmalė bei laikinai Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriaus vedėjos pareigas einanti Vilma Bielskienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus bei vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti (6 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 7 straipsnio 1 ir 2 dalys, 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktas, 11 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Tyrimas atliktas Teisingumo ministerijos pranešimo pagrindu, kuriame remtasi VGTPT atlikto veiklos ir valdymo audito metu nustatytais duomenimis. VTEK tyrimo metu nustatyta, jog, būdama taip pat ir VšĮ „Teisinės pagalbos ir socialinių paslaugų centras“ (TPSPC) steigėja bei dalininkė, D.Jarmalė ryšį su šia įstaiga deklaravo pavėlavusi pusketvirtų metų. Ji taip pat nevykdė pareigos laiku patikslinti privačių interesų deklaracijos duomenimis apie pasikeitusią darbovietę – einamas pareigas VGTPT. Be to, paaiškėjus apie būtinybę priimti su kolegės V.Bielskienės tarnybine veikla susijusius sprendimus, D.Jarmalė nesilaikė įstatyme nustatyto termino deklaruoti interesų konfliktą jai galinčias kelti aplinkybes, jog V.Bielskienė taip pat yra ir TPSPC direktorė. Tyrimo duomenys rodo, kad D.Jarmalė du kartus dalyvavo VGTPT valstybės tarnautojų vertinimo komisijos darbe ir vertino V.Bielskienės, kaip VGTPT darbuotojos, tarnybinę veiklą. Taip pat 2015 m. vasarį D.Jarmalė perkėlė V.Bielskienę į aukštesnes pareigas.

Tiriant nustatyta, kad savo privačių interesų deklaracijos duomenimis apie pasikeitusią darbovietę – VGTPT – laiku taip pat nepatikslino ir V.Bielskienė. Ji taipogi laiku nedeklaravo TPSPC steigėjos ir dalininkės D.Jarmalės, kaip interesų konfliktą jai galinčio kelti asmens. Nustatyta, kad 2016 m. rugsėjį V.Bielskienė, kaip VGTPT valstybės tarnautojų vertinimo komisijos narė, vertino D.Jarmalės, kaip VGTPT tarnautojos, veiklą.

VTEK vertinimu, tokios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų nešališkumo, o D.Jarmalė ir V.Bielskienė šiuo atveju negalėjo išlikti objektyvios .

Pripažinti pažeidę Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas. Už šio įstatymo pažeidimą iš pareigų atleisti asmenys, trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos negali būti priimami, skiriami ar renkami į pareigas valstybinėje tarnyboje. Jeigu asmuo per vienerius metus nuo dienos, kai buvo pripažintas pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, nebuvo dar kartą pripažintas padaręs šio įstatymo pažeidimą, laikoma, kad jis šio įstatymo nėra pažeidęs.

 


- Pradėti tyrimą dėl buvusios muitinės darbuotojos

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl buvusios Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto pamainos viršininkės Saulės Intienės elgesio.

Bus aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nustatytų atstovavimo apribojimų. Pagal juos, pareigas valstybinėje tarnyboje nustojęs eiti asmuo, vienerius metus negali atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims institucijoje, kurioje paskutinius metus dirbo.

Muitinės departamentas pranešė, kad S.Intienė galbūt atstovavo UAB „Limarko jūrų agentūra“ interesams savo buvusioje darbovietėje, pateikdama deklaraciją supaprastintai tranzito procedūrai įforminti bei kreipdamasi elektroniniu paštu dėl muitinės procedūrų įforminimo.

 


- Lobistais įregistruoti Rūtą Pumputienę ir Karolį Vinciūną

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė įrašyti advokatę Rūtą Pumputienę ir advokatų kontoros „TGS Baltic“ advokato padėjėją Karolį Vinciūną į šalyje registruotų lobistų sąrašą. Šį spendimą VTEK priėmė išnagrinėjusi jų pateiktus prašymus ir vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu.

Nuo rugsėjo įsigaliojo nauja šio teisės akto redakcija. Pagal ją, lobistais gali būti tik fiziniai asmenys, o šia veikla neturi teisės užsiimti į lobistų sąrašą neįrašyti asmenys. Tiesa, teikti prašymą užregistruoti lobistą gali ir juridiniai asmenys. Lobistine veikla laikomi fizinio asmens veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai, administraciniai sprendimai. Savo vykdomą veiklą lobistai privalo deklaruoti ne vėliau kaip per septynias dienas elektroninėmis priemonėmis VTEK Lobistų skaidrumo registre adresu www.lobistai.lt. Jų teikiamos deklaracijos yra viešos.
Šiuo metu šalyje įregistruoti 47 lobistai. Lobistinė veikla Lietuvoje reguliuojama nuo 2000-ųjų, ją įstatymo nustatyta tvarka kontroliuoja VTEK.

 

VTEK informacija

 
laikrastis

VISUOMENEI IR ŽINIASKLAIDAI

 

lagaminas

DIRBANTIEMS VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

 

slips

KANDIDATAMS IR PRETENDENTAMS Į PAREIGAS

 

kamera

KONTROLIUOJANTIEMS

 

ranka

LOBISTAMS

www.lobistai.lt

Deklaravimo klausimais konsultuoja:

Edita Kavoliūnienė Patarėja 8 646 93149
Justina Žėkaitė Tyrėja ir deklaravimo specialistė 8 647 17612
(8 5) 212 43 96