(papildyta pirmais trimis sprendimais)


- Kėdainių „Ryto“ progimnazijos direktorius pažeidė įstatymą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, jog Kėdainių „Ryto“ progimnazijos direktorius Albinas Stankevičius pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus vengti interesų konflikto, o šiam kilus nusišalinti (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Tyrimą VTEK atliko Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pranešimo pagrindu. Tyrimo metu nustatyta, kad A.Stankevičius, būdamas interesų konflikto situacijoje 2015–2016  m. priėmė sprendimus dėl sutuoktinės tarnybos eigos (skyrė priemokas, nustatė padidintą atlyginimo koeficientą, skyrė vienkartinę piniginę išmoką ir kt.), o apie nusišalinimą pareiškė tik 2016 m. rugpjūčio 31 d. raštu. Nepaisant to, jis ir toliau priiminėjo sprendimus dėl sutuoktinės. Todėl VTEK kritiškai vertina A.Stankevičiaus paaiškinimus, jog jis pats bibliotekininkų darbo užmokesčio padidinimui jokios įtakos daryti negalėjo, nes, esą, darbo užmokestis jo žmonai buvo padidintas švietimo ir mokslo ministro įsakymais, o lėšas skyrė Kėdainių rajono savivaldybė. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra tai, kad A.Stankevičius nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo interesų konfliktą keliančių sprendimų rengime, svarstyme ar priėmime.

Įstatymų leidėjas privačius interesus sieja su tiek turtiniais, tiek neturtiniais valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens interesais. A.Stankevičiaus privatus interesas šiuo atveju sietinas su jo sutuoktinės pareigomis progimnazijoje. Interesų konfliktą kelia valstybės tarnyboje dirbančio asmens galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas, todėl asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. Šiuo atveju A.Stankevičius, prieš spręsdamas savo žmonos tarnybos eigos klausimus, turėjo informuoti progimnazijos steigėją – savivaldybės tarybą – apie esamą interesų konfliktą ir, tik gavęs pastarosios išankstines rekomendacijas, galėjo priimti atitinkamus sprendimus dėl žmonos einamų pareigų jo vadovaujamoje įstaigoje.

Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, pripažinti pažeidę Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas.


- VšĮ Jurbarko rajono psichikos sveikatos centro darbuotojas pažeidė įstatymą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad laikinai direktoriaus pareigas ėjęs VšĮ Jurbarko rajono psichikos sveikatos centro (JRPSC) gydytojas psichiatras Stasys Makūnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti (3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 11 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Tyrimą VTEK atliko Jurbarko rajono savivaldybės mero pranešimo pagrindu. Tyrimo metu nustatyta, kad, tapęs laikinuoju įstaigos vadovu, S.Makūnas priėmė sau palankų sprendimą. JRPSC direktoriaus pareigas savivaldybės meras jam pavedė vykdyti pustrečios savaitės – 2016 m. lapkričio 4-23 dienomis – ir už tai nustatė 30 proc. jo pareiginės algos dydžio priemoką. Penktadienį pradėjęs eiti šias pareigas, pirmadienį S.Makūnas išleido įsakymą, kuriuo pakeitė su juo anksčiau sudarytos darbo sutarties sąlygas, nustatydamas didesnį etatą ir, atitinkamai, padidindamas atlyginimą už JRPSC savo atliekamą gydytojo psichiatro darbą. Nėra duomenų, kad jis būtų siekęs įvykdyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nustatytą pareigą vengti interesų konfliktą keliančių sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo.

VTEK vertinimu, S.Makūnas ne tik nevengė interesų konflikto, bet savo veiksmais dar ir sukūrė prielaidą tokiam konfliktui kilti bei pasinaudojo gautomis vadovaujančiomis pareigomis asmeninei naudai gauti. Šiuo atveju nėra svarbu, kad didesnis atlyginimas S.Makūnui išmokėtas nebuvo, o minėtasis įsakymas buvo panaikintas. Svarbu tai, kad jis dalyvavo jam interesų konfliktą kėlusioje procedūroje.

Siekiant išvengti interesų konfliktų, VTEK rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaigų steigėjams nustatyti tvarką, reglamentuojančią, kaip sveikatos priežiūros įstaigose turėtų būti sprendžiami su įstaigos vadovo antraeilėmis pareigomis toje pačioje įstaigoje susiję tarnybos eigos klausimai.


- Pradėti tyrimą dėl Radviliškio rajono savivaldybės vicemero elgesio

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Radviliškio rajono savivaldybės vicemero Kazimiero Augulio elgesio. Bus aiškinamasi, ar politikas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.
Gautame pranešime teigiama, jog K.Augulis dalyvavo Radviliškio rajono savivaldybės Investicijų ir kaimo plėtros komiteto posėdyje svarstant savivaldybės biudžeto patikslinimo projektą. Esą, jis nenusišalino ir dalyvavo balsavime, nors projekte buvo numatytas lėšų skyrimas savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui, kuriame dirba politiko brolis.


-
Buvęs Vilniaus miesto savivaldybės politikas pažeidė įstatymą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad buvęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Šarūnas Gustainis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus (3 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 1 dalis).

Šių metų balandį VTEK atliko patikrą, kaip privačius interesus deklaruoja savivaldybių tarybų nariai, pareigas pradėję eiti nuo pernai metų. Paaiškėjus, jog dalis politikų nesilaiko nustatytų deklaracijų teikimo ar tikslinimo terminų, VTEK pavedė tyrimus atlikti savivaldybių Etikos komisijoms. Savarankišką tyrimą dėl Š.Gustainio elgesio VTEK atliko po Vilniaus miesto savivaldybės Etikos komisijos sprendimo nepradėti tyrimo šio politiko atžvilgiu.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis elektroninėmis priemonėmis deklaruoti privačius interesus per 30 kalendorinių dienų nuo jų priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario pareigas Š.Gustainis pradėjo eiti nuo 2016 m. lapkričio 23 d., tačiau deklaraciją pateikė tik praėjus penkiems mėnesiams – 2017 m. balandžio 19 d.

Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, Š.Gustainis nuo šių metų balandžio 25 d. nebėra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, tačiau valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens teisinio statuso praradimas nekliudo VTEK atlikti tyrimą per trejus metus nuo šio asmens galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo.


- Perduoti SEPK pagal kompetenciją nagrinėti pranešimą dėl Seimo nario R.Žemaitaičio elgesio

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė perduoti Seimo Etikos ir procedūrų komisijai pagal kompetenciją nagrinėti pranešimą dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio elgesio.

Seimo narys Ramūnas Karbauskis Seimo Etikos ir procedūrų komisijai bei VTEK adresuotame kreipimesi prašo įvertinti, ar R.Žemaitaitis nenusižengė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo bei Valstybės politikų elgesio kodekso reikalavimams, kai Seime dalyvavo sprendžiant klausimus dėl Alkoholio įstatymo bei Miškų įstatymo pataisų. Esą, R.Žemaitaitis savo privačių interesų deklaracijoje nenurodė duomenų, kad jo tėvai ir brolis yra UAB „Dervira ir partneriai“ akcininkai, o taip pat valdo UAB „Statyk pats“ ir „Pamario starta“ akcijas. Jo tėvai, esą, valdo ir UAB „Dervira“ akcijas. Teigiama, jog dvi iš šių įmonių verčiasi kavinių verslu, o viena – statybinių medžiagų prekyba (taip pat ir medienos).

Pažymėtina, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme yra numatyta išimtis, jog pareigą nusišalinti įtvirtinančios šio teisės akto nuostatos (11 straipsnis) Seimo nariams taikomos tiek, kiek viešųjų interesų viršenybės neužtikrina Seimo narių veiklą reglamentuojantys įstatymai. Seimo nario prievolę vengti interesų konflikto ir pareigą nusišalinti reglamentuoja Seimo statutas (18 straipsnis). Jis numato, jog, eidamas pareigas, kiekvienas Seimo narys privalo vengti interesų konflikto ir nesielgti taip, kad visuomenei kiltų abejonių apie tokio konflikto egzistavimą. O su sprendžiamu klausimu susijusį privatų interesą turintis Seimo narys prieš prasidedant klausimo svarstymui arba svarstymo metu privalo informuoti posėdžio pirmininką apie interesų konflikto grėsmę ir nusišalinti nuo tolesnio svarstymo ir balsavimo.

Statutas taip pat numato, jog SEPK prižiūri, kaip laikomasi Statuto bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių veiklą. Gavusi pareiškimą, kad kuris nors Seimo narys savo veikloje nevykdo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Seimo Statuto reikalavimų, SEPK turi teisę atlikti šio Seimo nario veiklos tyrimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad R.Žemaitaitis 2012 m. ir šiemet teiktose privačių interesų deklaracijose yra nurodęs turintis UAB „Dervira“, „UAB Dervira ir partneriai“ bei UAB „Statyk pats“ akcijų. O teisės aktai nesuteikia VTEK įgaliojimų vertinti Seimo narių elgesio atitiktį Seimo Statuto ir Valstybės politikų elgesio kodekso reikalavimams bei pareigą nusišalinti reglamentuojančioms Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms.


- Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas pažeidė įstatymą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus. Jis nustatyta tvarka ir terminais nedeklaravo ryšių su asociacija – medžiotojų klubu „Girios“ (6 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 7 straipsnio 1 dalis). Jis taip pat nenusišalino nuo klausimų, susijusių su D.Dudučiu, kai dalyvavo pretendentų į pareigas ministerijoje atrankos komisijos veikloje (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 1 ir 2 dalys).

VTEK siūlo aplinkos ministrui įvertinti galimybę panaikinti pernai spalio 27 d. vykusio konkurso į Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento (AMGAMD) direktoriaus pareigas rezultatus bei Aplinkos ministerijos kanclerio įsakymą dėl Donato Dudučio priėmimo į šias pareigas, kadangi paminėtieji teisės aktai priimti pažeidžiant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus.
Tyrimą VTEK atliko Seimo Antikorupcijos komisijos bei Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pranešimų pagrindu. Tyrimo metu surinktų aplinkybių visuma patvirtina abejones dėl R.Klovo sprendimų nešališkumo Aplinkos ministerijoje svarstant klausimus, tiesiogiai susijusius su D.Dudučiu.

Tyrimo duomenys rodo, kad 2016 m. spalio 14 d. buvo sudaryta konkurso komisija AMGAMD direktoriaus pareigoms užimti, kurios pirmininku paskirtas R.Klovas. Tą pačią dieną bei spalio 15 d. R.Klovas ir D.Dudutis (iš viso trise) dalyvavo pastarojo suorganizuotoje medžioklėje Jurbarko rajone. Spalio 16 d. D.Dudutis medžiotojų klubo „Girios“ prezidentui pateikė prašymą dėl pasitraukimo iš šios asociacijos valdybos ir dėl narystės stabdymo nuo spalio 26 d. Po dviejų savaičių, spalio 27 d., vyko konkursas AMGAMD direktoriaus pareigoms užimti. Konkurso komisijai pirmininkavo R.Klovas. Konkursą laimėjo D.Dudutis. Po dar dviejų savaičių, lapkričio 12 d., jiedu medžiojo Jurbarko rajone D.Dudučio suorganizuotoje medžioklėje (iš viso dalyvavo 22 medžiotojai). Praėjus dar savaitei, lapkričio 21 d., R.Klovas pasirašė įsakymą, kuriuo D.Dudutis nuo 2016 m. gruodžio 1 d. buvo priimtas į AMGAMD direktoriaus pareigas. Gruodžio 3 d. jiedu vėl kartu medžiojo Širvintų rajone (iš viso dalyvavo 22 medžiotojai). VTEK tyrimo duomenys rodo 2016-2017 m. juos kartu medžiojus ir dar keturiose medžioklėse.

Pabrėžtina, kad nusišalinimas yra kiekvieno valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens asmeninė pareiga, kuri turi būti išreikšta aktyviais ir aiškiais veiksmais. Todėl atrankos komisijos posėdyje R.Klovas turėjo informuoti kitus dalyvaujančius asmenis apie jam kylantį interesų konfliktą ir posėdyje turėjo būti išspręstas klausimas, ar yra pakankamas pagrindas R.Klovo nusišalinimui. Šio klausimo svarstymas turėjo būti užfiksuotas konkurso posėdžio protokole. Tačiau nei jame, nei posėdžio garso įraše nėra užfiksuota, kad Aplinkos ministerijos kancleris komisijos nariams būtų teikęs nusišalinimą nuo dalyvavimo posėdyje. Taip pat konkurso vertinimo lentelėje yra užfiksuotas įvertinimas, kurį R.Klovas skyrė pretendentui D.Dudučiui. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, konstatuotina, kad R.Klovas neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos vengti interesų konflikto, o šiam iškilus – nusišalinti.

R.Klovas medžiotojų klube „Girios“ nario teisėmis dalyvauja nuo 2001-ųjų, D.Dudutis – nuo 1997-ųjų. Privačių interesų deklaracijas R.Klovas yra teikęs 2012 m., 2013 m. ir 2016 m. liepos 2 d., tačiau duomenis apie ryšius su šia asociacija nurodė tik šių metų kovo mėnesį.

Einant pareigas valstybinėje tarnyboje, asmens narystė asociacijoje suvokiama kaip privataus intereso buvimas. Privatus interesas apima ir kitokio pobūdžio, nebūtinai materialinį, suinteresuotumą. Jis gali būti ir nematerialus, bet nukreiptas į konkretaus asmens naudos sukūrimą ateityje.


- Aplinkos ministerijos tarnautojas Donatas Dudutis pažeidė įstatymą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktorius Donatas Dudutis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus (3 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 2 dalis).

Tyrimo metu nustatyta, kad nors D.Dudutis vykdė pareigą teikti privačių interesų deklaraciją kaip valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, tačiau neįvykdė šios pareigos kaip pretenduojantis į valstybinę tarnybą asmuo. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas įpareigoja pretenduojančius dirbti valstybinėje tarnyboje asmenis teikti privačių interesų deklaraciją iki jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos.

VTEK pabrėžia, kad konkurso į valstybinę tarnybą tikslas – atrinkti tinkamiausią asmenį, o konkursas įmanomas tik disponuojant objektyvia informacija. Būtina žinoti pretendento ryšius su juridiniais ir fiziniais asmenimis bei kitus duomenis tam, kad būtų galima išvengti interesų konflikto situacijų. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) yra akcentavusi, kad privačių interesų deklaravimas – viena iš efektyviausių interesų konfliktų prevencijos priemonių. Matant privačių interesų deklaracijos duomenis, galima iš anksto imtis konkrečių priemonių interesų konfliktui suvaldyti. Deklaravimas yra kontrolės mechanizmas ir pačiam asmeniui, kuris deklaracijoje susistemina duomenis apie savo privačius interesus, juos įsimindamas ir žinodamas, kas gali kelti interesų konfliktą.

VTEK informacija

 
laikrastis

VISUOMENEI IR ŽINIASKLAIDAI

 

lagaminas

DIRBANTIEMS VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

 

slips

KANDIDATAMS IR PRETENDENTAMS Į PAREIGAS

 

kamera

KONTROLIUOJANTIEMS

 

ranka

LOBISTAMS

 

Deklaravimo klausimais konsultuoja:

Edita Kavoliūnienė Vyr. specialistė 8 646 93149
Justina Žėkaitė Vyr. specialistė (8~5) 261 0691
(8 5) 212 43 96