- Pranas Vaškys pažeidė įstatymą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, jog Kauno tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus vedėjas Pranas Vaškys pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti bei nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus (įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktai, 11 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6 straipsnio 1 dalies 7 punktas ir 7 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, VTEK rekomendavo izoliatoriaus vadovybei P. Vaškiui skirti drausminę nuobaudą.

Tyrimo duomenys rodo, jog izoliatoriui 2014 ir 2015 m. vykdant viešųjų pirkimų procedūras, jų pagrindu sudarant paslaugų teikimo sutartis su UAB „Vipita“ ir UAB „Tis“ bei įgyvendinant su šiomis verslo įmonėmis sudarytų atliekų tvarkymo sutarčių vykdymą, procedūrose dalyvavo privačių interesų minėtose įmonėse turintis ir už pirkimų skaidrumą izoliatoriuje atsakingas bei vadovaujančias pareigas einantis P. Vaškys.

Nuo 2013 m. lapkričio iki 2015 m. gegužės jis buvo UAB „Vipita“ akcininkas. 2014 m. balandį P.Vaškys nenusišalino nuo šios įstaigos sudarytos šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo paslaugų sutarties su UAB „Vipita“ vykdymo procedūrų. Taip pat P. Vaškys nenusišalino izoliatoriuje vykdyto viešojo pirkimo komunalinėms atliekoms išvežti veiksmų, sutarties pasirašymo su UAB „Tis“ 2015 m. kovo mėnesį bei šios sutarties vykdymo procedūrų. Taip pat P. Vaškys privačių interesų deklaracijoje nenurodė reikšmingo ryšio, jog UAB „Tis“ yra UAB „Vipita“ akcininkė, kuris, VTEK manymu, turėjo tiesioginės įtakos tarnautojui dalyvaujant verslo įmonės pateikto komercinio pasiūlymo vertinimo, sutarties sudarymo su ja bei sutarties įgyvendinimo procedūrose. Toks jo elgesys kelia pagrįstų abejonių dėl izoliatoriuje priimamų sprendimų nešališkumo.

Siekdamas išvengti interesų konflikto, P.Vaškys įstatymo nustatyta tvarka privalėjo nedelsdamas nusišalinti nuo visų minėtų klausimų rengimo, svarstymo bei sprendimų priėmimo procedūrų. Taip pat jis nedelsdamas privalėjo informuoti izoliatoriaus direktorių apie tarnybinėje veikloje kilusią viešųjų ir privačių interesų konflikto situaciją. Tačiau, tyrimo medžiaga rodo, kad šių imperatyvių Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų P.Vaškys neįvykdė. Dėl to jo tarnybiniai veiksmai minėtųjų klausimų atžvilgiu buvo neobjektyvūs ir šališki.


- Jolanta Gutauskaitė-Janulevičienė pažeidė įstatymą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolanta Gutauskaitė-Janulevičienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti (3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 11 straipsnio 1 ir 2 dalys). Laikinai eidama direktorės pareigas, ji sprendė šioje švietimo įstaigoje mokytoju dirbančio savo sutuoktinio tarnybos klausimus.

VTEK rekomenduoja Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos direktoriaus pareigas (ar laikinai jas) einančiam asmeniui imtis priemonių ir užtikrinti tinkamą J. Gutauskaitei–Janulevičienei kylančios interesų konflikto situacijos išsprendimą. Jai neturėtų būti pavedinėjamos direktoriaus įsakymų vykdymo kontrolės bei personalo valdymo funkcijos, susijusios su jos sutuoktinio tarnyba. Be to J. Gutauskaitei–Janulevičienei turi būti pateiktos išsamios rekomendacijos, kaip elgtis susidūrus su tokio pobūdžio klausimais.

Tyrimą VTEK atliko buvusios Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos direktorės Vaidutės Šumkauskienės pranešimo pagrindu. Iš surinktos medžiagos matyti, jog viešasis interesas dėl nešališkų ir objektyvių sprendimų priėmimo šioje gimnazijoje buvo sistemiškai pažeidinėjamas. 2014 m. sausį J. Gutauskaitė–Janulevičienė gimnazijos direktorei raštu pateikė nusišalinimą nuo personalo valdymo funkcijų, susijusių su jos sutuoktinio darbu Vilniaus „Laisvės“ gimnazijoje. Atsižvelgdama į tai, V.Šumkauskienė parašė įsakymą, kuriuo minėtas personalo valdymo funkcijas perėmė vykdyti pati. 2016 m. kovą mokyklos vadovė J. Gutauskaitei–Janulevičienei taip pat pateikė individualią rekomendaciją neatlikti jokių veiksmų, nepriimti jokių sprendimų ir nedalyvauti tą darant, jei tai susiję su jos sutuoktinio veikla. Su šia rekomendacija gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui bei jos sutuoktinis susipažino pasirašytinai. Tačiau to nepaisydama, J. Gutauskaitė–Janulevičienė, laikinai eidama Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos direktorės pareigas, pasirašė įsakymus, susijusius su savo sutuoktiniui skiriamomis papildomomis funkcijomis bei jo darbo apmokėjimu. Taip pat pasirašė įsakymą, kuriuo tiek sau pačiai, tiek savo sutuoktiniui skyrė apmokėjimą už vykdytas veiklas.

Interesų konflikto atveju įstatymas numato pareigą valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui nusišalinti nuo sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrų. Prieš pastarąsias pradedant ar jų metu asmuo privalo informuoti savo tiesioginį vadovą arba kartu procedūrose dalyvaujančius asmenis apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo tolesnio dalyvavimo (įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Nusišalinimas turi būti išreikštas aktyviais, aiškiais ir nedviprasmiškais veiksmais.

VTEK kritiškai vertina J. Gutauskaitės-Janulevičienės paaiškinimus, jog ji neturėjusi galimybės nusišalinti nuo jai interesų konfliktą sukėlusių sprendimų priėmimo. Šiuo atveju J. Gutauskaitė-Janulevičienė, vykdydama gimnazijos direktorės pareigas, privalėjo kreiptis į aukštesnį pagal hierarchiją subjektą – mokyklos steigėją Vilniaus miesto savivaldybę – informuoti apie egzistuojantį interesų konfliktą ir pareikšti nusišalinimą.

Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, pripažinti pažeidusiais Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas. Už šio įstatymo pažeidimą iš pareigų atleisti asmenys trejus metus negali būti priimami, skiriami ar renkami į pareigas valstybinėje tarnyboje. Jeigu asmuo per vienerius metus nuo tos dienos, kurią buvo pripažintas pažeidęs minėto įstatymo reikalavimus, nėra pripažįstamas dar kartą pažeidęs šį įstatymą, laikoma, kad jis šio įstatymo nėra pažeidęs.


- Pradėti tyrimą dėl Vaidutės Šumkauskienės elgesio

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl buvusios Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos direktorės Vaidutės Šumkauskienės elgesio. Bus aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam iškilus – nusišalinti bei vykdyti sau pavaldžių asmenų kontrolę, kaip jie laikosi šio įstatymo.

Tyrimą VTEK pradėjo savo iniciatyva. Atlikdama tyrimą dėl Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui Jolantos Gutauskaitės-Janulevičienės, VTEK atkreipė dėmesį, jog nagrinėtoje situacijoje V. Šumkauskienė taip pat neišliko nuosekli. Tuometinė gimnazijos direktorė įsakymais pavedė J. Gutauskaitei–Janulevičienei vykdyti priežiūros ir kontrolės funkcijas, įtraukė ją į darbo grupes bei pavedė joms vadovauti, nors ir žinojo, kad šie klausimai jai gali kelti interesų konfliktą. Taip pat VTEK vertins, ar V. Šumkauskienė savo vadovautoje mokykloje nesprendė šioje švietimo įstaigoje dirbančių savo sutuoktinio ir tėvo tarnybos klausimų.

Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens teisinio statuso praradimas nekliudo VTEK per trejus metus nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo pradėti tyrimą.


- Laiku nedeklaruodamas Virgilijus Pruskas pažeidė įstatymą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pruskas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus numatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus (įstatymo 5 straipsnio 1 dalis ir 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Gautame pranešime teigta, jog V. Pruskas Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriumi buvo paskirtas 2015 m. balandį, tačiau nepateikė privačių interesų deklaracijos kaip šias pareigas einantis asmuo.

Matyti, jog duomenimis apie Elektrėnų savivaldybėje einamas pareigas V. Pruskas privačių interesų deklaraciją papildė tik šių metų sausio pabaigoje – jam gavus pranešimą apie VTEK atliekamą tyrimą. Tarnautojo teigimu, elektroninę deklaraciją jis pateikė laiku – per vieną mėnesį nuo paskyrimo į minėtas pareigas, – tačiau, esą, dėl galimų techninių nesklandumų jo deklaracija nebuvo matoma. Tačiau V. Pruskas nepateikė VTEK jokių dokumentų, įrodančių, jog duomenis apie Elektrėnų savivaldybėje pradėtas eiti pareigas deklaravo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo numatyta tvarka bei terminais. VTEK pabrėžia, jog už tinkamą deklaracijos užpildymą, pateikimą bei joje nurodytų duomenų teisingumą yra atsakingas pats valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo (Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių 7 punktas).

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis privačių interesų deklaraciją pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos (5 straipsnio 1 dalis).
Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo skirsnį, reglamentuojantį deklaravimo tvarką, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami.



- Pradėti tyrimus dėl Mindaugo Sinkevičiaus ir Rimanto Sinkevičiaus elgesio

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimus dėl ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus ir buvusio susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus elgesio. Bus aiškinamasi, ar politikai nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų nustatyta tvarka bei terminais deklaruoti privačius interesus.

Seimo narių Ingridos Šimonytės ir Agnės Bilotaitės atsiųstame pranešime remiamasi žiniasklaidoje pasirodžiusia informacija (2017-03-08 publikacija „Nevieša Lietuvos elito pramoga“ portale „Delfi“) ir teigiama, jog minėti politikai, nedeklaruodami ryšių su verslininkais bei galimai nemokėdami už medžioklę ir to nedeklaruodami kaip dovanos, galėjo pažeisti minėtą įstatymą.


- Pradėti tyrimą dėl Gintauto Kėvišo elgesio

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovo Gintauto Kėvišo elgesio. Bus aiškinamasi, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto.

Tyrimas pradėtas Seimo nario Povilo Urbšio atsiųsto pranešimo pagrindu. Jame politikas rėmėsi žiniasklaidoje pasirodžiusia informacija (2017-03-09 publikacija „G.Kėvišo sūnaus organizuotiems koncertams – ir Vilniaus savivaldybės parama“ naujienų portale „Delfi“). Esą G.Kėvišas 2015 m. birželį pasirašytame prašyme

Vilniaus miesto savivaldybės merui prašė paremti 2016-2017 m. LNOBT planuojamus koncertus, tarp kurių buvo ir du G. Kėvišo sūnaus įmonės organizuoti pasirodymai.


- Pradėti tyrimą dėl dešimties Europos Parlamento narių elgesio

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimus dėl dešimties Europos Parlamento narių elgesio: Laimos Liucijos Andrikienės, Petro Auštrevičiaus, Zigmanto Balčyčio, Vilijos Blinkevičiūtės, Antano Guogos, Valentino Mazuronio, Rolando Pakso, Algirdo Saudargo, Valdemaro Tomaševskio ir Viktoro Uspaskicho. Bus aiškinamasi, ar politikai nepažeidė įstatymo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų nustatyta tvarka bei terminais deklaruoti privačius interesus. Taip pat VTEK nagrinės ir spaudoje pasirodžiusias aplinkybes dėl nedeklaruotų galimų A. Guogos ryšių su Maltoje esančiomis įmonėmis.

Tyrimą VTEK pradėjo savo iniciatyva, patikrinusi Europos Parlamento narių deklaracijas ir įžvelgusi galimų pažeidimų dėl privačių interesų deklaravimo tvarkos nesilaikymo.


- Praplėsti atliekamą tyrimą dėl Ramūno Karbauskio elgesio

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) praplėtė dėl Seimo nario Ramūno Karbauskio elgesio atliekamo tyrimo ribas aplinkybėmis dėl jo ir jo žmonos sudarytų automobilių pirkimo sandorių deklaravimo.

Šių metų vasario pradžioje VTEK savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl R. Karbauskio veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui. Aiškinamasi, ar politikas laikėsi šio įstatymo reikalavimo nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus. Tyrimą VTEK pradėjo visuomenės informavimo priemonėse šių metų vasario 4-5 dienomis pateiktos informacijos pagrindu, jog R. Karbauskis galimai nedeklaravo galiojančio paskolos gavimo sandorio bei kitų deklaruotinų aplinkybių.

VTEK informacija

 
laikrastis

VISUOMENEI IR ŽINIASKLAIDAI

 

lagaminas

DIRBANTIEMS VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

 

slips

KANDIDATAMS IR PRETENDENTAMS Į PAREIGAS

 

kamera

KONTROLIUOJANTIEMS

 

ranka

LOBISTAMS

www.lobistai.lt

Deklaravimo klausimais konsultuoja:

Edita Kavoliūnienė Patarėja 8 646 93149
Justina Žėkaitė Tyrėja ir deklaravimo specialistė 8 647 17612
(8 5) 212 43 96