2017-03-08


- Greta Kildišienė pažeidė įstatymą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad buvusi Seimo narė Greta Kildišienė, privačių interesų deklaracijoje nenurodžiusi duomenų, jog naudojasi UAB „Agrokoncernas“ priklausančiu automobiliu, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Jis nustato pareigą valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui privačių interesų deklaracijoje nurodyti artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas.

Tyrimą VTEK atliko savo iniciatyva, remdamasi žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos pagrindu, kur pateikiamos su pačios G. Kildišienės šių metų sausio 15 d. kreipimusi susijusios ir kitos tyrimui reikšmingos aplinkybės.

Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina G. Kildišienės ryšius su UAB „Agrokoncernas“ ir jos savininku: išperkamosios nuomos sutartis buvo vienintelė tokio pobūdžio sutartis 2016 m. sudaryta UAB „Agrokoncernas”, kurios faktinė naudos gavėja – G. Kildišienė; R. Karbauskis yra viešai pripažinęs, kad G. Kildišienės prašymu padėjo jos motinai įsigyti automobilį iš jam priklausančios bendrovės; UAB „Agrokoncernas” yra sudaręs sutartį su UAB „Greta Gretos“, kurios savininkė yra G. Kildišienės motina (pažymėtina, kad VTEK atliekamo tyrimo metu pati G. Kildišienė tapo šios bendrovės direktore); G. Kildišienei atstovauja tas pats advokatas, kuris atstovauja UAB „Agrokoncernas” bei jos savininkui.

VTEK vertinimu, privačių interesų deklaracijos pateikimo metu G. Kildišienė vienareikšmiškai turėjo žinoti apie minėtų aplinkybių egzistavimą, kurios jai galėjo kelti interesų konfliktą vykdant Seimo narės pareigas. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme apibrėžtos sąvokos „privatūs interesai”, „viešieji interesai“, „interesų konfliktai“ ir „asmeninis suinteresuotumas“ leidžia daryti išvadą, jog G. Kildišienės naudojimasis UAB „Agrokoncernas” priklausančiu automobiliu (nuolatinė, tęstinė veikla) ir moralinė skola bendrovės savininkui už pagalbą įsigyjant automobilį, yra asmeninio suinteresuotumo sąvokos elementai ir privataus intereso šaltinis. Dėl jo buvusiai Seimo narei galėjo kilti interesų konfliktas, pavyzdžiui, svarstant ir vertinant Seimo nario R. Karbauskio elgesį Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje, kurios nare G. Kildišienė buvo. Pažymėtina, kad interesų konfliktas galimas ir rengiant, svarstant bei priimant bendro pobūdžio norminius teisės aktus.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nurodyta pareiga deklaruoti artimus asmenis ar kitus žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, rodo aukštesnį tarnybinės etikos standartų suvokimą ir laikymąsi. Šių duomenų neatskleidimas gali kelti abejonių visuomenei dėl valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiklos skaidrumo ir nešališkumo. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniams valstybės pareigūnams ar valstybės tarnautojams. Ypatingas Seimo narių statusas pagrindžia visuomenės interesą žinoti apie jų ryšius su verslo subjektais ir naudojimąsi šiems verslo subjektams priklausančiu turtu. Tokia informacija sudaro prielaidas visuomenei stebėti ir kontroliuoti, kad Seimo narys nesinaudotų savo statusu savo, sau artimų ar kitų asmenų privačiai naudai gauti.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Europos Tarybos grupės prieš korupciją (GRECO) bei kitų autoritetingų tarptautinių organizacijų (pvz., Pasaulio Banko, Jungtinių Tautų Organizacijos bei kt.) rekomendacijose vienareikšmiškai pripažįstama, kad privačių interesų deklaravimas yra viena iš veiksmingiausių viešųjų ir privačių interesų konfliktų prevencijos valstybinėje tarnyboje priemonių, kuriančių pasitikėjimą viešuoju sektoriumi.

 

- Gvidas Vilys pažeidė įstatymą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad Panevėžio muzikos mokyklos direktorius Gvidas Vilys pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimą vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti bei draudimą naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti. VTEK siūlo Panevėžio miesto savivaldybės merui ir tarybai svarstyti drausminės atsakomybės taikymo G. Viliui klausimą bei imtis priemonių sprendžiant interesų konflikto situaciją, kylančią dėl minėtoje mokykloje dirbančios brolienės.

Panevėžio miesto meras pranešė, esą G. Vilys priėmė sprendimų dėl savo vadovaujamoje mokykloje dirbančių brolio ir brolienės tarnybos. Taip pat teigta, jog mokyklos direktorius sudarė patalpų nuomos sutartį su asociacija „Aukštaičių kultūros draugija“, kurios dalininkas (narys) pats yra. O nuomojamos patalpos, esą, skiriamos asociacijai priklausančio ir G. Vilio sutuoktinės vadovaujamo meno kolektyvo veiklai. Pranešime teigta, jog su „Aukštaičių kultūros draugija“ mokyklos direktorius taip pat pasirašė paslaugų teikimo sutartis, pagal kurias asociacija mokyklai atlygintinai teikė mokymų, renginių vedimo ir konkurso dalyvių vertinimo paslaugas. Esą pagal vieną iš sutarčių, Panevėžio muzikos mokykloje vykusio festivalio-konkurso dalyvių atliekamų kūrinių vertinimą atliko G. Vilio sutuoktinė, o už šią paslaugą „Aukštaičių kultūros draugija“ gavo dvigubai didesnį atlygį, nei kiti pasirodymus vertinę ekspertai.

Tyrimo metu ši informacija pasitvirtino. Nustatyta, kad, nepaisydamas jam kilusio interesų konflikto, G. Vilys nuolat sprendė savo vadovaujamoje Panevėžio muzikos mokykloje dirbančios brolienės tarnybos eigos klausimus bei priėmė sprendimą dėl laikinai dirbusio brolio. Mokyklos vadovas taip pat pasirašė keletą patalpų nuomos bei atlygintinų paslaugų sutarčių su savo paties įsteigta asociacija „Aukštaičių kultūros draugija“, kurioje veikiančio kolektyvo vadovė ir aktyvi narė yra jo sutuoktinė.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis tarnybines pareigas atlikti nešališkai, tinkamai, objektyviai, teisės aktų nustatyta tvarka bei priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nė nekiltų abejonių apie tokio konflikto egzistavimą. Draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Prieš pradedant spręsti tokį klausimą arba jo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūros metu valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą ir kartu dalyvaujančius asmenis apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje.

VTEK neturi duomenų, kad G. Vilys būtų laikęsis šių reikalavimų ir nustatyta tvarka teikęs nusišalinimą Panevėžio muzikos mokyklos direktoriaus tiesioginio vadovo funkcijas įgyvendinančiai Panevėžio miesto savivaldybės tarybai.

 

- Audrius Misiūnas pažeidė įstatymą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad Plungės technologijų ir verslo mokyklos direktorius Audrius Misiūnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 2 dalies reikalavimus vengti interesų konflikto bei 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus numatyta tvarka ir terminais pildyti privačių interesų deklaraciją. Nenustačiusi faktinių duomenų, kad A. Misiūnas būtų naudojęsis pareigomis asmeninei naudai gauti bei būtų naudojęsis ar leidęs naudotis mokyklos valdomu turtu ne tarnybinei veiklai, VTEK tyrimą dėl šių aplinkybių nutraukė. Tyrimas buvo pradėtas anoniminio pranešimo pagrindu.

VTEK vertinimu, nuo 2012 m. rugsėjo Plungės technologijų ir verslo mokykloje dirbantis A. Misiūno uošvis sudaro jam nuolatinę interesų konflikto situaciją. Todėl A. Misiūnas privalėjo nedelsdamas įstatymo nustatyta tvarka informuoti švietimo ir mokslo ministrą apie jam kilusią interesų konflikto situaciją ir nusišalinti. Šios imperatyvios įstatymo pareigos A. Misiūnas nebuvo ir nėra įvykdęs.

Be to aplinkybę, jog uošvis dirba jo vadovaujamoje švietimo įstaigoje, A.Misiūnas nurodė tik VTEK pradėjus tyrimą dėl jo veikos. Tai yra, praėjus daugiau nei ketveriems metams po to, kai jo uošvis pradėjo eiti pareigas mokykloje. Pagal įstatymą, paaiškėjus naujoms, interesų konfliktą galinčioms sukelti aplinkybėms, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privačių interesų deklaraciją privalo papildyti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareigą kontroliuoti, kaip valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys laikosi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, turi ne tik VTEK, bet ir tiesioginiai tokių asmenų vadovai ar jų įgalioti atstovai. Šiuo atveju tai – Švietimo ir mokslo ministerija.
Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nebuvo išspręsti A.Misiūno tarnybinėje veikloje galinčio kilti interesų konflikto pašalinimo klausimai, VTEK rekomenduoja švietimo ir mokslo ministrei šiuos klausimus A.Misiūno atžvilgiu išspręsti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Patikrinusi A. Misiūnui priskirto tarnybinio automobilio naudojimo tvarką nustatančius ir jo naudojimo dokumentus, VTEK nerado faktinių šios transporto priemonės naudojimo ne pagal paskirtį įrodymų. Taip pat VTEK neturi faktinių duomenų, kad Plungės technologijų ir verslo mokyklos darbuotojai neatlygintinai darbo metu darbavosi šio asmens privačiame name ir sodo sklype. Todėl tyrimas dėl šių aplinkybių nutrauktas.

 

- Įtraukti Dalių Gintautą į lobistų sąrašą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė įrašyti profesinės bendrijos „D.Gintauto ir partnerių juridinė kontora“ vadovaujantį partnerį Dalių Gintautą į šalyje registruotų lobistų sąrašą. Tokį spendimą VTEK priėmė išnagrinėjusi paties D. Gintauto prašymą ir vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu.

Lobistinė veikla Lietuvoje reguliuojama nuo 2000-ųjų metų. Įstatymas ją apibrėžia kaip fizinio ar juridinio asmens atlygintinus ar neatlygintinus veiksmus, kuriais siekiama daryti įtaką, jog lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktai, priimami ar nepriimami nauji teisės aktai.

Pagal įstatymą, lobistais negali tapti fiziniai asmenys, jaunesni nei 18 metų, valstybės politikai, pareigūnai, tarnautojai, teisėjai ar šias pareigas nustojusieji eiti mažiau nei prieš metus, o taip pat – teistieji už tyčinį nusikaltimą, jei teistumas neišnykęs ar nepanaikintas. Teisės užsiimti lobistine veikla taip pat neturi valstybės ar savivaldybių institucijos.

Šiuo metu šalyje įregistruoti 38 lobistai.

 

- Pradėti tyrimą dėl Andriaus Kubiliaus elgesio

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Seimo nario Andriaus Kubiliaus elgesio. Bus aiškinamasi, ar politikas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimo nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus.

Grupės Seimo narių atsiųstame pranešime abejojama, ar A. Kubilius nenusižengė minėto įstatymo nuostatoms nedeklaruodamas sandorio su UAB „Alkesta“ dėl automobilio nuomos. Pranešime remiamasi viešojoje erdvėje pasirodžiusia informacija.

 


- Pradėti tyrimą dėl Sandros Tamašauskienės elgesio

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės Sandros Tamašauskienės elgesio. Bus aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys pranešė, kad S. Tamašauskienė dalyvavo savivaldybės tarybos posėdyje balsuojant dėl sprendimo projekto, kuriuo siūlyta pritarti Šilutės rajono savivaldybės švietimų įstaigų vadovų 2016 m. veiklos ataskaitoms, kai tuo metu eina lietuvių kalbos-metodininkės pareigas Šilutės Vydūno gimnazijoje.

 


VTEK informacija

 
laikrastis

VISUOMENEI IR ŽINIASKLAIDAI

 

lagaminas

DIRBANTIEMS VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

 

slips

KANDIDATAMS IR PRETENDENTAMS Į PAREIGAS

 

kamera

KONTROLIUOJANTIEMS

 

ranka

LOBISTAMS

 

Deklaravimo klausimais konsultuoja:

Edita Kavoliūnienė Vyr. specialistė 8 646 93149
Justina Žėkaitė Vyr. specialistė (8~5) 261 0691
(8 5) 212 43 96