- Nutraukti tyrimą dėl Redutės Masolienės elgesio

Nesant objektyvių ir neginčijamų duomenų asmens teisiniam veikos vertinimui, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nutraukė tyrimą dėl Tauragės rajono savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjos Redutės Masolienės elgesio.

VTEK aiškinosi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo įpareigojimo vengti interesų konflikto bei draudimo naudoti savo pareigas, galias ir vardą siekiant paveikti kitų asmenų sprendimą, galintį sukelti interesų konfliktą. Tyrimas buvo pradėtas Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pranešimo pagrindu. Jame teigta, jog R. Masolienė, galimai naudodamasi tarnybine padėtimi ir siekdama patenkinti savo asmeninį interesą, rašytiniu asmeninio pobūdžio prašymu dėl informacijos pateikimo siekė per administracijos vadovą daryti poveikį bendradarbei – kad ši atsakytų į minėtą prašymą.

VTEK vertinimu, nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, leidžiančių teigti, kad R. Masolienė ant savo vadovaujamo skyriaus blanko rašydama prašymus kito struktūrinio padalinio darbuotojai ir savo tiesioginiam vadovui bei šiuos prašymus pateikdama per savivaldybės dokumentų valdymo sistemą, naudojosi pareigomis asmeninei naudai gauti arba siekė paveikti kitų asmenų sprendimus, kurie sukeltų interesų konfliktą.

Tyrimo medžiaga rodo, kad Tauragės rajono savivaldybės administracijos darbuotojai, susirašinėdami įstaigos viduje, siekė su vadovų pagalba išspręsti jų tarpe iškilusį konfliktą. Pažymėtina, kad savivaldybės administracijoje R. Masolienės pareigos neabejotinai žinomos tiek jos kolegoms, tiek vadovams. Todėl nėra pagrindo teigti, jog ant savo vadovaujamo skyriaus blanko parašytuose prašymuose kito struktūrinio padalinio darbuotojai ir savo tiesioginiam vadovui bei nurodžiusi savo rekvizitus, ji galėjo paveikti vadovų sprendimus arba daryti poveikį bendradarbei. Pažymėtina, kad savivaldybės administracijos vidaus darbo tvarkos aktai reikalauja tarnybinius pranešimus ar prašymus pasirašyti, atitinkamai užregistruoti ir pateikti juos per savivaldybės dokumentų valdymo sistemą.

VTEK pabrėžia, jog, nesant kitų duomenų apie Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimą, institucijos viduje kilusių darbuotojų tarpusavio nesutarimų sprendimas nepatenka į VTEK kompetenciją. Pažymėtina, kad valstybės tarnautojo elgesį pagal Vyriausybės patvirtintas Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisykles yra kompetentingas vertinti institucijos vadovas, o garbės ir orumo pažeidimo klausimus – teismas.


- Jaroslavas Žibortas pažeidė įstatymą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) Žemės administravimo departamento Žemės valdymo ir naudojimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Jaroslavas Žibortas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudimą atstovauti privačioms grupėms, asmenims ir ginti jų interesus valstybės ar savivaldybių institucijose. Taip pat VTEK nutraukė dėl jo tyrimą, susijusį su įstatymo reikalavimu vengti interesų konflikto bei draudimu naudoti savo pareigas, galią ir vardą, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimą, keliantį interesų konfliktą.

Tyrimas buvo atliktas gauto pranešimo pagrindu. Jame teigta, jog, atstovaudamas savo motinai, J. Žibortas pernai teikė skundus NŽT Šalčininkų skyriui, o jų atsakymus apskundė NŽT. Esą buvo galimai siekiama skundo nagrinėjimą perduoti būtent tai įstaigai ar jos padaliniui, kurioje pats eina pareigas ir kurioje galėtų daryti įtaką skundą nagrinėjantiems asmenims.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas draudžia valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesus valstybės ar savivaldybių institucijose, išskyrus atvejus, kai asmuo veikia kaip atstovas pagal įstatymą. Išimtis konkrečiais atvejais gali nustatyti atitinkamos institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas ir toks sprendimas turi būti viešai paskelbtas.

Tyrimo metu nustatyta, kad J. Žibortas, pagal išduotą įgaliojimą atstovaudamas motinai, keliskart raštu kreipėsi į NŽT, jos Šalčininkų skyrių bei Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (NMA). VTEK duomenimis, J. Žibortas į savo institucijos vadovą – NŽT direktorių – dėl išimties taikymo nesikreipė, todėl minėtoji įstatyme nurodyta išimtis bei leidimas atstovauti jam nebuvo suteikti. Todėl šiuo atveju J. Žibortas įstatyme numatytų reikalavimų nesilaikė.

Tyrimo duomenys taip pat rodo, kad J. Žibortas, teikdamas prašymus bei skundus valstybės institucijoms, šiuos raštus pasirašydavo kaip fizinis asmuo, veikiantis pagal išduotą įgaliojimą, nurodydavo savo gyvenamosios vietos adresą, o savo einamų pareigų Nacionalinėje žemės tarnyboje nenurodydavo. Išskyrus atvejį, kai, argumentuodamas, kodėl praleido terminą skundui teikti, J. Žibortas viename skunde pridėjo NŽT direktoriaus įsakymą suteikti jam vaiko priežiūros atostogas. VTEK kilo abejonių, ar tokiu būdu J. Žibortas nesiekė daryti poveikio su jo skundo nagrinėjimu susijusiems direktoriaus sprendimams. Tačiau nesant pakankamai objektyvių ir tiesioginių duomenų, VTEK tyrimą dėl šių aplinkybių nutraukė.

VTEK informacija

 
laikrastis

VISUOMENEI IR ŽINIASKLAIDAI

 

lagaminas

DIRBANTIEMS VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

 

slips

KANDIDATAMS IR PRETENDENTAMS Į PAREIGAS

 

kamera

KONTROLIUOJANTIEMS

 

ranka

LOBISTAMS

 

Deklaravimo klausimais konsultuoja:

Edita Kavoliūnienė Vyr. specialistė 8 646 93149
Justina Žėkaitė Vyr. specialistė (8~5) 261 0691
(8 5) 212 43 96