lagaminas

DIRBANTIEMS VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

 

slips

KANDIDATAMS IR PRETENDENTAMS Į PAREIGAS

 

kamera

KONTROLIUOJANTIEMS

 

ranka

LOBISTAMS

 

laikrastis

VISUOMENEI IR ŽINIASKLAIDAI

 

lagaminas

DIRBANTIEMS VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

Interesų konfliktas

 

Interesų konfliktas yra situacija, kai asmuo eidamas savo pareigas privalo atlikti tam tikrą veiksmą, tačiau tas veiksmas (veikla) yra susijęs ne tik su jo pareigomis, bet ir su jo privačiu interesu. Sąvoka „interesų konfliktas“ yra sudėtinė, todėl ją reikėtų nagrinėti nuosekliai.

 
Sprendimas

Įstatyme vartojama sąvoka „sprendimas“ apima bet kokį valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmą.

Pavyzdys. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą (savo tiesioginio vadovo ir pan.), dalyvauja darbo grupių, komisijų, komitetų veikloje, rašo tarnybinius raštus, rengia įsakymus, atstovauja, tarpininkauja, vizuoja dokumentus ir t. t. Visi šie veiksmai Įstatymo prasme yra prilyginami sprendimui.
 
Sprendimas + privatus interesas = interesų konfliktas

Interesų konfliktas yra situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas (ar pavedimą), privalo priimti (ar dalyvauti priimant) sprendimą, kuris yra susijęs ir su jo privačiu interesu.

Pavyzdys. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas, privalo dalyvauti sprendžiant ir savo sutuoktinio (-ės) žemės sklypo paskirties keitimo klausimą. Nors asmuo dar nesiima jokių veiksmų (nerengia atitinkamų dokumentų ir pan.), jis yra interesų konflikto situacijoje.
 
Sprendimas + privatus interesas + veika = Įstatymo pažeidimas

Jeigu valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo patenka į interesų konflikto situaciją ir nenusišalina, t. y. priima ar dalyvauja priimant sprendimą, susijusį ir su jo privačiu interesu, jis pažeidžia prievolę vengti interesų konflikto ir pareigą nusišalinti.
  
Įpareigojimas valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims vengti interesų konfliktų yra formalus, todėl ir šio imperatyvo pažeidimas nėra nustatinėjamas remiantis padariniais, – būta (siekta) iš atitinkamų veiksmų gauti konkrečios asmeninės naudos ar ne. Vadinasi, nagrinėjamo pavyzdžio atveju visiškai nesvarbu, ar asmuo, veikdamas interesų konflikto situacijoje, tinkamai sprendė savo sutuoktinio (-ės) reikalus – ar laikėsi visų teisės aktais nustatytų procedūrų, ar jų nepaisė, ar iš to gavo kokios nors naudos, ar jos negavo.

Kaip atpažinti interesų konfliktą?


Labai didelė tikimybė, kad patekote į interesų konflikto situaciją, jei vykdydamas savo pareigas privalote spręsti klausimus, susijusius ir su :

• Jūsų šeimos (giminės) ar nuosavu verslu;
• Jūsų turimomis bendrovių ir įmonių akcijomis (dalimis, pajais);
• Jūsų profesine veikla: darbu kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, individualiu užimtumu (autorinėmis sutartimis) ir pan.;
• Jūsų naryste, ryšiais ir pareigomis įmonėse, įstaigose ir organizacijose ar fonduose;
• Jūsų finansiniais ar moraliniais įsipareigojimais (skola) kitiems asmenims, kitais civiliniais santykiais;
• iš kitų asmenų gautomis (jiems suteiktomis) dovanomis ir paslaugomis;
• Jūsų priešiškumu (ginču ar konkurencija) kitų asmenų ar grupių atžvilgiu;
• Jūsų artimų (Jums svarbių) asmenų darbu toje pačioje institucijoje;
• Jūsų ketinimais, susijusiais su naujo darbo paieškomis, derybomis su būsimu darbdaviu ir pan.

Tai tik pavyzdinis sąrašas privačių interesų, kurie valstybinėje tarnyboje gal sukelti interesų konfliktus. Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl turėtų būti vertinamas atskirai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.

Įstatymas valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens privatų interesą prilygina jam artimų asmenų turimiems interesams. Vadinasi, valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui interesų konflikto situacija kiltų ir tada, jei jis, eidamas savo tarnybines pareigas, turėtų spręsti ne tik jam pačiam, bet ir bet kuriam kitam aukščiau išvardytam jo artimajam asmeniškai svarbų (rūpimą) klausimą.

Situacijos, sukeliančios interesų konfliktą, būna labai įvairios, retais atvejais – tapačios (atsikartojančios), pasitaiko tikrai komplikuotų, sunkiai atpažįstamų atvejų, kai reikalingi kvalifikuotų specialistų ar tarnybos (tiesioginių) vadovų išaiškinimai. Todėl, susidarius aukščiau nurodytoms interesų konflikto aplinkybėms, visas Jums kylančias abejones atvirai išdėstykite institucijos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, savo tiesioginiam vadovui, tarnybinės etikos specialistui arba tiesiogiai VTEK ir paprašykite pateikti rašytines rekomendacijas, kaip turėtumėte tinkamai pasielgti.

Interesų konfliktų valdymas ir šalinimas

Interesų konfliktų valdymo ir sprendimo (šalinimo) galimybės priklauso nuo kiekvienos konkrečios situacijos. Turėtų būti taikoma viena iš šių priemonių (pateikiamas sąrašas yra tik pavyzdinis):

• privataus intereso atsisakymas arba likvidavimas;
• nusišalinimas nuo klausimo sprendimo;
• priėjimo prie atitinkamos informacijos apribojimas;
• pavedimas atlikti funkcijas, nekeliančias interesų konflikto;
• tarnybinių pareigų ir atsakomybių pertvarkymas;
• visiškas (ne vienkartinis) atsisakymas atlikti pareigas, susijusias su privačiais interesais;
• atsistatydinimas (atleidimas) iš valstybinės tarnybos.

Interesų konflikto grėsmę valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui ne visada įmanoma pašalinti įvykdant vienkartinio nusišalinimo (nušalinimo) procedūrą, pavyzdžiui, kai toks konfliktas susijęs su valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens šeima, etnine ar religine priklausomybe. Jei interesų konfliktai kyla dažnai, ypač jei jie yra nuolatinio pobūdžio (pavyzdžiui, sutuoktiniams dirbant vienoje institucijoje), nusišalinimo procedūra gali būti apskritai neveiksminga – net ir atlikta tinkamai ji gali neįtikinti visuomenės (arba sudaryti įspūdį, kad nusišalinta formaliai, tik dėl akių), kuri toliau abejos, ar tikrai nusišalinimas bus deramai įgyvendintas, o nušalintas (nusišalinęs) asmuo neturės jokių kitų galimybių sau palankiu būdu paveikti sprendimą, kuriuo yra suinteresuotas asmeniškai.

Daugumą aukščiau išvardytų interesų konfliktų valdymo ir šalinimo priemonių vykdo ne pats interesų konfliktą patiriantis asmuo, bet jo vadovai (tiesioginis ar institucijos). Šių asmenų dalyvavimas sprendžiant jiems pavaldiems darbuotojams iškilusias interesų situacijas ir kitas tarnybinės etikos (elgesio) dilemas yra nepaprastai svarbus ir reikšmingas. Daugeliu atveju be tokio vadovų dalyvavimo ir bendradarbiavimo su atitinkamo tarnybinio patarimo reikalingais pavaldiniais interesų konfliktų prevencija iš viso objektyviai negalėtų būti įgyvendinama.

 

Nusišalinimas

 

Asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti visose sprendimo rengimo, svarstymo ir priėmimo stadijose, nesvarbu kaip jos įvardijamos ("pasitarimas", "neformali konsultacija", "klausimo pristatymas" ar pan.) arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.

Interesų konflikto apibrėžime vartojama sąvoka „sprendimas“ nėra tapati Viešojo administravimo įstatyme pateiktai „administracinio sprendimo“ sąvokai. Sprendimas – tai bet kokie asmens veiksmai, atliekami einant pareigas valstybinėje tarnyboje.

Nusišalinimo tvarka

  • Papildyti privačių interesų deklaraciją (EDS priemonėmis, privačių interesų deklaracijos priedas ID001A), nurodant interesų konfliktą keliančias aplinkybes;
  • Apie interesų konfliktą pranešti tiesioginiam vadovui ir kitiems sprendimo rengimo, svarstymo, priėmimo ar kito klausimo sprendimo procedūroje dalyvaujantiems asmenims.
  • Nedalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimą (ar sprendžiant kitą klausimą), kuris sukelia interesų konfliktą (palikti posėdžių salę, kabinetą ar kitą patalpą, kurioje sprendžiamas interesų konfliktą keliantis klausimas).

Nusišalinimo tvarkos specifika savivaldybių tarybose                                          

Kartais tam tikru klausimu būna suinteresuotas ne vienas, o keli ar net dauguma savivaldybės tarybos narių, todėl nebelieka kvorumo, neįmanoma priimti sprendimų ir taip paralyžiuojamas savivaldybės tarybos darbas. Atsižvelgiant į tai VTEK rekomenduoja:

  • Vadovautis įprasta nusišalinimo tvarka ir nusišalinti sprendimu suinteresuotiems savivaldybės tarybos nariams, kai jų yra mažiau nei pusė.
  • Kai sprendimas yra susijęs su daugumos savivaldybės tarybos narių privačiais interesais, sprendimas (jeigu tai įmanoma) turėtų būti išskaidomas į dalis, dėl kiekvienos dalies balsuojama atskirai, o tarybos narys privalo nusišalinti nuo tos sprendimo dalies, kuria yra suinteresuotas.
  • Kai tokio sprendimo neįmanoma išskaidyti į dalis, o sprendimas yra susijęs su dauguma savivaldybės tarybos narių privačiais interesais ir jiems nusišalinus sprendimą priimti būtų neįmanoma (pavyzdžiui sprendžiant klausimą dėl centralizuotai teikiamos šilumos energijos kainos ar jos kompensavimo gyventojams, visiems gyventojams aktualių mokesčių, lengvatų ir pan.), tarybos nariai balsų dauguma gali nuspręsti dalyvauti tolesnėje procedūroje ir klausimą spręsti iš esmės.

 

Valstybinis turtas

 

Tarnybinis transportas

Tarnybinį trasportą valstybinėje tarnyboje neatlygintinai naudoti asmeniniams tikslams draudžia:

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas:

  • draudžiama naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti (3 straipsnio 1 dalies 3 punktas);
  • nesinaudoti ir neleisti naudotis jokiu valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai (3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Valstybės tarnybos įstatymas:

  • valstybės tarnautojams draudžiama valstybės ar savivaldybių nuosavybe naudotis ne tarnybinei veiklai (15 straipsnio 1 dalies 10 punktas);

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtinti principai (8¹ straipsnis). Iš jų išplaukia, kad minėtasis turtas privalo būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama atsižvelgiant į:

  • visuomeninę naudą, t. y. rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą;
  • efektyvumą, siekiant maksimalios naudos visuomenei;
  • racionalumą: turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas; tai, kad sandoriai dėl minėtojo turto būtų sudaryti tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“:

  • biudžetinė įstaiga negali leisti įstaigos darbuotojui neatlygintinai naudotis įstaigos tarnybiniu lengvuoju automobiliu ne tarnybos reikmėms (1.4 punktas).

 

Atstovavimo apribojimai

 

Įstatymo 20 straipsnis numato, kad asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus negali:

  • atstovauti fiziniams ir juridiniams asmenims toje institucijoje, kurioje jis paskutinius metus dirbo;
  • atstovauti fiziniams ir juridiniams asmenims kitose valstybės ir savivaldybių institucijose tais klausimais, kurie buvo priskirti jo tarnybinėms funkcijoms.
  • Nustatant atstovavimo faktą, neatsižvelgiama į atstovavimo įforminimo būdą – vertinami valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmai, o ne interesų atstovavimo įforminimo būdas. Sąvoka „atstovavimas“ turėtų būti suprantama plačiąja prasme, t. y. atstovauti – veikti kieno nors vardu, interesais.

 

Pasibaigus tarnybai

 

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau - Įstatymas) 18 straipsnis numato, kad asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus neturi dirbti įmonės (ar jos kontroliuojamos įmonės) vadovu, vadovo pavaduotoju, būti šios įmonės tarybos ar valdybos nariu, eiti kitas pareigas, tiesiogiai susijusias su sprendimų priėmimu:

  • įmonės valdymo,
  • turto tvarkymo,
  • finansų apskaitos,
  • kontrolės srityse,

jeigu paskutinius darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su įmonės (ar jos kontroliuojamos įmonės) veiklos priežiūra ar kontrole arba jeigu asmuo tiesiogiai dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant palankius įmonei ar jos kontroliuojamai įmonei sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą.

Įstatyme vartojama sąvoka „įmonė“ suprantama plačiai, tai – visų rūšių ūkinės, komercinės, kredito ir finansinės įmonės, bendrovės, įstaigos, bendrijos, asociacijos, susivienijimai ir organizacijos (Įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

Kontroliuojama įmonė apibrėžiama taip pat, kaip Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme. Tai yra įmonė:

  • kurioje fizinis ar juridinis asmuo turi daugiau kaip pusę visų įmonės balsavimo teisių arba
  • kurioje fizinis ar juridinis asmuo, būdamas įmonės dalyvis, turi teisę skirti arba atšaukti jos vadovą, daugumą valdybos arba stebėtojų tarybos narių. Asmens balsavimo teisėmis, suteikiančiomis teisę skirti arba atšaukti įmonės vadovus, yra laikomos ir tos balsavimo teisės, kurias kontroliuojamo juridinio asmens dalyvių susirinkime turi kiti pirmojo asmens kontroliuojami juridiniai asmenys, arba
  • kurioje fizinis ar juridinis asmuo, būdamas įmonės dalyvis, pagal susitarimus su kitais dalyviais gali spręsti, kaip panaudoti daugiau kaip pusę visų balsavimo teisių dalyvių susirinkime, arba
  • kuriai fizinis ar juridinis asmuo gali daryti esminę įtaką.


Draudimas dažniausiai taikomas asmenims, pereinantiems iš viešojo į privatų sektorių. Jis gali būti taikomas ir pereinant iš viešojo sektoriaus į viešąjį, t. y. sudarant darbo sutartį su viešojo kapitalo įmone, kurios veikla priskirtina ūkinei, komercinei, kredito ar finansinei sferai. Tačiau draudimas įsidarbinti netaikomas pereinant iš viešojo sektoriaus į viešąjį, kai, pavyzdžiui, kontroliuojančioje biudžetinėje įstaigoje (valstybinėje tarnyboje) dirbęs asmuo įsidarbina biudžetinėje įstaigoje, kurios veiklą jis kontroliavo, bet kurios veikla negali būti priskirta ūkinei, komercinei, kredito ar finansinei veiklai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad valstybinė tarnyba teikia galimybių priimti palankius sprendimus ne tik veikiančiai, bet ir steigiamai įmonei, todėl Įstatyme reglamentuojamas draudimas įsidarbinti taikytinas ir tada, kai priežiūros ar kontrolės sprendimai (pavyzdžiui, finansinės paramos, investicijų ir kt.) priimami dėl steigiamos bendrovės, nes toks draudimas visiškai atitinka įstatymo leidėjo nustatytus viešojo intereso užtikrinimo būdus, tikslus ir uždavinius.

 

Dovanos

 

Dovana – tai bet koks neatlygintinai perduodamas turtas ar turtinė teisė. Terminas „dovana“ apibrėžiamas plačiai ir apima bet ką, ką galima įvertinti pinigais, t.y. “atsidėkojimas”, daiktas, paslauga, nuolaida, vaišingumas, skolinimas. Šis terminas taip pat apima dovanojamas paslaugas, apmokymus, transporto, apgyvendinimo, maitinimo išlaidas ir pan. Dovanojimas – tai sandoris, kurio pagrindinė ypatybė yra neatlygintinumas.

Jei “dovanojant” daroma prielaida, kad apdovanotasis turi kažką už tai (ne)daryti, (ne)atlikti ir pan., tai jau nėra dovanojimas. Kai “dovana” valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui yra susijusi su jo teisėtu ar neteisėtu veikimu ar neveikimu, vykdant tarnybinius įgaliojimus, gali būti pritaikytos net Baudžiamojo kodekso nuostatos.

Kada draudžiama priimti/teikti dovanas?

Įstatymas draudžia priimti (teikti) dovanas, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Kadangi būtina paisyti šios Įstatymo nuostatos raidės ir dvasios, negalima priimti (teikti) ir tokių dovanų, kurios sukelia interesų konflikto regimybę. Todėl valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys neturėtų priimti (teikti) dovanų esant situacijoms, kai vien jau tokio dovanojimo aplinkybės – vieta, laikas, forma ir pan., visuomenės galėtų būti suprastos nevienareikšmiškai bei vertinamos prieštaringai (t. y. sukeltų interesų konflikto minėtųjų asmenų veikloje regimybę). Dovanos, tiesiogiai ar netiesiogiai priimamos iš asmenų (teikiamos asmenims), su kurių interesais susijusį klausimą išsprendė, sprendžia, ar galėtų spręsti ateityje valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, vos tik apdovanojimo faktas taps viešai žinoma aplinkybe, neabejotinai ir visiškai pagrįstai visuomenėje bus suprastos kaip paprasčiausias būdas paveikti pastarojo tarnybinius sprendimus taip, kad jie būtų palankūs dovanotojui (ar jo artimiems asmenims). Šiuo atveju apdovanotasis asmuo neišvengiamai veiks interesų konflikto situacijoje, todėl ir jo priimami sprendimai negalės būti objektyvūs bei nešališki, kaip to reikalauja viešasis visuomenės interesas.

Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali priimti dovanų ar paslaugų arba jas teikti, jeigu tai gali sukelti Įstatymo 2 straipsnyje numatytą viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Šis apribojimas netaikomas asmenims, gavusiems dovanų ar paslaugų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, pareigomis, taip pat reprezentacijai skirtoms dovanoms (valstybės, įstaigos ir kitokia simbolika, kalendoriai, knygos ir kitokie informacinio pobūdžio spaudiniai), kurių vertė neviršija 30 EUR. Jei dovanos vertė viršija 30 EUR, ši dovana yra laikoma valstybės ar savivaldybės nuosavybe. Tokia dovana įvertinama ir saugoma Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, kuris asmeniškai ar per tarpininkus priėmė leidžiamo dydžio dovaną iš fizinio ar juridinio asmens ir dėl to gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, vienerius metus negali dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus ar atlikti kitų tarnybinių pareigų dėl šio asmens.

VTEK rekomenduoja:

  • Niekada nepriimkite dovanų, kurios teikiamos dėl Jūsų kaip valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens vykdomų funkcijų (išskyrus reprezentacijai skirtas dovanas: valstybės, įstaigos ir kitokią simboliką, kalendorius, knygas ir kitokius informacinio pobūdžio spaudinius);
  • niekada nepriimkite dovanojamų grynųjų pinigų ir patys jų neteikite, išskyrus dovanojamų Jūsų artimų asmenų ir tik asmeniniais tikslais. Priešingu atveju Jums bus nepaprastai sunku įtikinti visuomenę, jog tai ne korupcija;
  • jei Jums yra siūloma dovana, arba ją ketinate įteikti kitiems asmenims, tačiau iš tiesų nežinote, kaip turėtumėte pasielgti, kad nesukompromituotumėte institucijos, kurioje dirbate, o patys nebūtumėte apkaltintas korupcija, šias abejones atvirai išdėstykite institucijos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, savo tiesioginiam vadovui, tarnybinės etikos specialistui arba VTEK ir paprašykite pateikti rekomendacijas, kaip tinkamai pasielgti esamoje situacijoje;
  • institucijoje įsteigti viešą dovanų registrą, kuriame būtų nurodyta: kas, ką, kada ir kam dovanojo.

Prieš apsisprendžiant priimti/teikti dovaną, pagalvokite apie:

  • dovanos įteikimo aplinkybes: priežastis, vietą, laiką, būdą, dovanos formą;
  • dovanos vertę, ypač jei matosi, jog ji didesnė, nei to įprastomis sąlygomis leistų tikėtis Jus su dovanotoju (ar asmeniu, kuriam ketinate dovanoti) siejantys santykiai;
  • dovanojimų dažnumą ir jų periodiškumą (net smulkios, tačiau dažnai dovanojamos dovanos turėtų kelti Jūsų susirūpinimą);
  • kokie, Jūsų manymu, yra dovaną teikiančio asmens ketinimai Jūsų atžvilgiu (tai jis daro iš mandagumo ar pagarbos Jums, o gal turėdamas ketinimų palankiu sau būdu paveikti Jūsų būsimus tarnybinius sprendimus, tiesiogiai ar netiesiogiai atsidėkoti už daromus ar buvusius);
  • ar su dovanotoju nesielgėte dviprasmiškai, savo elgesiu leisdami jam susidaryti klaidingą nuomonę, jog dovanos (atsidėkojimo) iš jo laukiate ir tikitės;
  • ar priėmęs (įteikęs) dovaną galėsite jaustis laisvas nuo bet kokių galimų įsipareigojimų dovanotojui (apdovanotajam);
  • galbūt didžioji ar net absoliuti Jūsų tarnybinių funkcijų dalis yra susiję su būsimu dovanotoju (apdovanotuoju), todėl priėmus iš jo dovaną ar ją įteikus, tektų nusišalinti nuo atitinkamų tarnybinių klausimų sprendimo;
  • ar Jums būtų patogu ir nekeltų jokio psichologinio diskomforto (rūpesčių) tai, jog dovanos gavimo (įteikimo) faktas taps viešai visiems (kolegoms, interesantams, žiniasklaidai, plačiajai visuomenei) žinomas;
  • ar esate pasirengęs skaidriai deklaruoti dovaną ir jos šaltinį savo institucijai ir jos interesantams, savo bendradarbiams, žiniasklaidai ir visai visuomenei?

Dovanų deklaravimas

Deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti informaciją apie per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių gautas dovanas (sandorio forma, objektas, šalys, sudarymo data, apytikslė dovanos vertė), išskyrus artimų asmenų dovanas, jeigu dovanų vertė didesnė negu 150 EUR.;

 

ŠIAIS KLAUSIMAIS JUS KONSULTUOJA:

Artūras Paliušis  Patarėjas  8 647 17609
Virginija Mulvinaitė  Patarėja  8 646 93149
slips

KANDIDATAMS IR PRETENDENTAMS Į PAREIGAS

Pretendentams į valstybinę tarnybą

 

Asmenys, pretenduojantys dirbti valstybinėje tarnyboje, privalo pateikti Privačių interesų deklaraciją institucijos, kurioje pretenduoja eiti pareigas, nustatyta tvarka. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Antrojo skirsnio 5 straipsnio 1 dalis nustato prievolę Deklaraciją pateikti valstybės ar savivaldybės institucijos, kurioje pretenduojama dirbti, vadovui ar šio įgaliotam asmeniui iki išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos, jei kiti teisės aktai nenustato kitaip.

Deklaracija turi būti užpildyta ir pateikta EDS, atspausdinta ir pateikta kartu su kitais dokumentais, reikalingais konkursui į valstybės tarnybą.

Taisyklių 32.5 punktas numato, kad 5 laukelyje pretendentai dirbti valstybinėje tarnyboje įrašo juridinio asmens, kuriame pretenduoja dirbti ir kuris mokės atlyginimą ar kompensaciją už darbą jame, kodą.

6 laukelyje iš klasifikatoriaus kodų lentelės pasirenkamos pareigos į kurias pretenduojama. Kitos deklaruojančiojo darbovietės pareigos nurodomos ID001J priede „Ryšiai su juridiniais asmenimis“ (Taisyklių 32.6 punktas).

7 laukelyje įrašomas juridinio asmens, kuriame pretenduojama dirbti ir kuris išmoka atlyginimą ar kompensaciją už darbą jame, pavadinimą. Kitos deklaruojančiojo asmens darbovietės nurodomos ID001J (Taisyklių 32.7 punktas).

 

Kandidatams į politikus

 

Kandidatai į Seimo narius, Respublikos Prezidentus, Europos Parlamento narius, savivaldybių tarybų narius deklaracijas pateikia atitinkamų rinkimų įstatymų nustatyta tvarka.

Kandidatų į Seimo narius deklaracijas kuruoja Vyriausioji rinkimų komisija. (Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Antrojo skirsnio 4 straipsnio 2 dalis).

 

ŠIAIS KLAUSIMAIS JUS KONSULTUOJA:

Aleksandras Zinovičius Patarėjas 8 646 93169
Gintarė Vorobėjienė Patarėja 8 647 17610
kamera

KONTROLIUOJANTIEMS

IDIS

 

VTEK

 

IDIS

 

Interesų deklaracijų informacinė sistema

 

REGISTRUOTIS

 

Vadovų pareigos ir atsakomybė

 

Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovus tiesiogiai įpareigoja prižiūrėti, kad jų vadovaujamoje institucijoje būtų tinkamai vykdomos šio Įstatymo nuostatos, susijusios su interesų konfliktų prevencija ir jų šalinimu. Įstatymas ir jo priežiūrą atliekanti VTEK minėtiems asmenims yra nustačiusi tam tikras priemones jiems keliamiems reikalavimams įgyvendinti:

• spręsti tarnybine prasme pavaldžių asmenų nušalinimo klausimus: patenkinti pareikštą nusišalinimą, jei to nepadaryta – pačiam nušalinti asmenį; arba motyvuotu rašytiniu sprendimu nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį toliau dalyvauti klausimo, keliančio šiam interesų konfliktą, sprendimo procedūrose, tuo pačiu prisiimant atsakomybę už iš to kylančius padarinius (Įstatymo 11 straipsnio 2 ir 5 dalys);

• nuolat kontroliuoti ir prižiūrėti, kad tarnybine prasme jiems pavaldūs asmenys nustatyta tvarka ir terminais pildytų ir teiktų savo Privačių interesų deklaracijas, žinoti ir domėtis aktualiais šių deklaracijų duomenimis, kitaip tariant, atlikti nuolatinę Privačių interesų deklaracijų turinio kontrolę.

• tarnybine prasme pavaldžių darbuotojų prašymu, arba atsižvelgiant į jų Privačių interesų deklaracijoje nurodytus duomenis ar kitas žinomas (paaiškėjusias) aplinkybes, galinčias kelti jiems interesų konfliktą, parengti ir teikti išankstines rašytines rekomendacijas, kaip darbuotojai privalo elgtis kiekvienu konkrečiu atveju (Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis ir 22 straipsnio 2 dalis).

Valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovai turėtų būti pasirengę nagrinėti jiems pavaldiems darbuotojams kylančias interesų konfliktų situacijas. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti, ar žinodamas tam tikrus faktus protingas asmuo galėtų manyti, kad neišspręstas pavaldžių darbuotojų interesų konfliktas kelia grėsmę institucijos patikimumui (reputacijai). Spręsdami, kokiomis priemonėmis geriausia suvaldyti interesų konfliktą, vadovai turėtų atsižvelgti į institucijos ir visuomenės interesus, taip pat į teisėtus darbuotojų interesus bei kitas aplinkybes, tam tikrais atvejais – į darbuotojo einamų pareigų lygį ir rūšį bei interesų konflikto pobūdį.

Įstaigų vadovai, abejodami, kaip pasielgti ir kokį sprendimą priimti dėl pavaldžiam darbuotojui kilusio interesų konflikto (situacijos), patarimo ir metodinės pagalbos turėtų kreiptis į VTEK.

 

Interesų konfliktų valdymo praktika

 

Valstybės institucijos

Savivalda

Kitos

Viešieji pirkimai

Europos Parlamentas

 

ŠIAIS KLAUSIMAIS JUS KONSULTUOJA:

Aleksandras Zinovičius Patarėjas 8 646 93169
Gediminas Malakauskas Vyr. Specialistas 8 647 17536
ranka

LOBISTAMS

Lobistų deklaracijos

 

Lobistų deklaracijos už:

2014 m.

2013 m.

2012 m.

Registruoti lobistai

 

Eil. Nr. Lobisto vardas, pavardė ar pavadinimas Įmonės registro kodas Įrašymo į lobistų sąrašą data ir sprendimo Nr.
1. ROMAS STUMBRYS   2001 01 24 Nr.2 (L)
2. ALGIRDAS JUŠKYS   2001 01 31 Nr. 4 (L)
3. MINDAUGAS PLIAUGA   2001 05 10 Nr. 11 (L)
4. BRONIUS ANTANAS RASIMAS   2001 05 24 Nr. 15 (L)
5. ROMANAS URNIEŽIUS   2001 07 12 Nr. 18 (L)
6. UAB "ERNST & YOUNG BALTIC" 1087844 2002 10 04 Nr. 23 (L)
7. KĘSTUTIS ŽEIMYS   2006 05 11 Nr. KS - 25 (L)
8. TOMAS BUKELIS   2006 07 27 Nr. KS - 41 (L)
9. UAB "VOX JURIS"
2015-04-15 sprendimu Nr. KS-31 (L) lobistinė veikla nutraukta.
300583552 2006 11 16 Nr. KS - 64 (L)
10. GIEDRIUS KARSOKAS   2007 01 18 Nr. KS - 4 (L)
11. MYKOLAS JUOZAPAVIČIUS   2007 02 22 Nr. KS - 13 (L)
12. GINTAUTAS ZALECKAS   2007 11 23 Nr. KS - 83 (L)
13. UAB “GLAXOSMITHKLINE LIETUVA” 111785261 2007 12 20 Nr. KS - 88 (L)
14. DALIA MIKALAUSKAITĖ   2008 05 22 Nr. KS - 48 (L)
15. AIDAS BLĖDA   2009 03 26 Nr. KS - 29 (L)
16. PETRAS ORŽEKAUSKAS   2009 07 24 Nr. KS - 67 (L)
17. NINA BARBORA EVANS 2012 02 21 sprendimu Nr. KS-16 (L) sustabdyta lobistinė veikla iki prašymo atnaujinti.   2010 07 29 Nr. KS - 52 (L)
18. REDITA STRUMYLAITĖ   2010 10 18 Nr. KS - 63 (L)
19. ROKAS VOLUNGEVIČIUS 2012 03 20 sprendimu Nr. KS-19 (L) sustabdyta lobistinė veikla iki prašymo atnaujinti.   2010 11 04 Nr. KS - 76 (L)
20. EDMUNDAS KISIELIUS   2008 06 05 Nr. KS - 53 (L)
21. LIUDVIKAS RAGAUSKIS   2011 07 19 Nr. KS - 38 (L)
22. TAUTVYDAS JUŠKAUSKAS 2014 04 29 sprendimu Nr. KS-40 (L) sustabdyta lobistinė veikla iki prašymo atnaujinti.   2011 09 06 Nr. KS - 46 (L)
23. ŠARŪNAS FROLENKO   2011 09 13 Nr. KS - 52 (L)
24. MINDAUGAS VOLDEMARAS
2015 03 04 sprendimu Nr. KS-20 (L) sustabdyta lobistinė veikla iki prašymo atnaujinti.
  2011 12 06 Nr. KS - 75 (L)
25. KĘSTUTIS KVAINAUSKAS   2011 12 20 Nr. KS - 83 (L)
26. UAB "VENTO NUOVO" 301793500 2012 01 10 Nr. KS - 1 (L)
27. ADVOKATŲ PROFESINĖ BENDRIJA "BALTIC LEGAL SOLUTIONS LIETUVA" 300062777 2012 04 17 Nr. KS -22 (L)
28. UAB "META ADVISORY LITHUANIA" 302837871 2012 09 12 Nr. KS - 99 (L)
29. VŠĮ "MOKESČIŲ IR VERSLO PROCESŲ ADMINISTRAVIMO CENTRAS" 301069696 2012 10 02 Nr. KS - 108 (L)
30. LINAS SESICKAS   2012 10 09 Nr. KS - 114 (L)
31. DEIMANTAS BERTAUSKAS   2013 06 18 Nr. KS-55 (L)
32. LINA VENSKAITYTĖ   2014 03 12 Nr. KS-21 (L)
33. UAB "CORPUS CONSULTUM" 303063215 2014 03 12 Nr. KS-22 (L)
34. UAB "INLINEN" 302712871 2014 08 26 Nr. KS-88 (L)
35 ARNAS MARCINKUS   2015 05 20 Nr. KS-36 (L)

ŠIAIS KLAUSIMAIS JUS KONSULTUOJA:

Virginija Mulvinaitė Patarėja 8 646 93149
laikrastis

VISUOMENEI IR ŽINIASKLAIDAI

Informuoti Komisiją

 

Prašymų (skundų) pateikimas internetu

Prašymo (skundo) forma

Komisijos el. paštas

Piliečiai ir kiti asmenys priimami:

Pirmadieniais – ketvirtadieniais – nuo 8.00 val. iki 17.00 val.

penktadieniais – nuo 8.00 val. iki 15.45 val.

(Pietų pertrauka nuo 12.00 val. iki 12.45 val.)
Prieš šventes dirbame viena valanda trumpiau.

Dėl priėmimų teirautis tel. (8~5) 212 43 96.

 

Prašymą ar skundą galite siųsti ar įteikti:


• Paštu – Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, Vilniaus g. 27, LT-01402 Vilnius.


• Faksu – (8~5) 261 08 67


• El. paštu – vtek@vtek.lt


• VTEK Tinklalapyje - http://www.vtek.lt/

 

 

ŠIAIS KLAUSIMAIS JUS KONSULTUOJA:

Mindaugas Siaurys Prevencijos skyriaus vedėjas 8 647 17614

Deklaravimo klausimais konsultuoja:

Aleksandras Zinovičius Patarėjas 8 646 93169
Gintarė Vorobėjienė Vyr. specialistė 8 647 17610
Justina Žėkaitė Vyr. specialistė 8 647 17610
(8 5) 212 43 96